Naujausi

Nepaisant jau ketvirtus metus iš eilės galiojančio savivaldybės draudimo, Rumunijos Oradios mieste savaitgalį įvyko LGBTQ+ eitynės. Organizatoriai teigia, kad vietos valdžia atmetė daugiau nei šimtą siūlytų maršrutų, tačiau bendruomenė nusprendė neatsisakyti teisės taikiai susirinkti ir viešai ginti žmogaus teises.

Po kruvino išpuolio Berlyno LGBTQ+ eitynėse Lietuvos naujienų portalų komentarų skiltys virto ne užuojautos, o atviro smurto šlovinimo vieta. Šimtai komentarų ne tik tyčiojosi iš aukų, bet ir ragino žudyti daugiau LGBTQ+ žmonių, vadino juos „ne žmonėmis“, sveikino teroro išpuolį ir reiškė paramą užpuolikui. Vis dėlto, mūsų atlikta analizė rodo, kad didžioji dalis šių komentarų buvo skelbiami sąmoningai iš neegzistuojančių žmonių paskyrų.

Vos pasibaigus 2026 metų FIFA pasaulio čempionatui, Ispanijos rinktinės futbolininkai Ferranas Torresas ir Marcosas Llorente išvyko trumpų atostogų į Ibisą. Tačiau vietoje ramaus poilsio jie netikėtai atsidūrė socialinių tinklų dėmesio centre – internete paplitusios jų nuotraukos paskatino audringas diskusijas apie galimus tarpusavio santykius.

Pastaraisiais metais kai kuriose LGBTQ+ erdvėse galima išvysti užrašą „Heteroseksualams draugiška vieta“. Tai gali pasirodyti kaip netikėta ir net ironiška frazė, ypač turint omenyje, kad daugelis viešųjų erdvių tradiciškai laikomos pritaikytomis heteroseksualiems žmonėms. Tačiau ši frazė turi gilesnę prasmę ir atsirado kaip atsakas į LGBTQ+ bendruomenės patiriamus iššūkius.

Po kruvino išpuolio Berlyno LGBTQ+ eitynėse, Vokietijos sostinėje surengta didžiulė solidarumo eisena ir aukų pagerbimo ceremonija. Tūkstančiai žmonių susirinko parodyti, kad terorizmas ir neapykanta nepalauš nei LGBTQ+ bendruomenės, nei demokratinių vertybių.

Šeštadienį Berlyne įvykdytas kruvinas išpuolis LGBTQ+ eitynių dalyviams sukrėtė visą Europą. Tačiau tragedija iškėlė ir kitą, ne mažiau svarbų klausimą – kokią atsakomybę už neapykantos atmosferą prisiima politikai, žiniasklaida ir pati visuomenė. Žmogaus teisių aktyvistas Artūras Rudomanskis įsitikinęs, kad Berlyno tragedija nėra tik vieno radikalizuoto asmens nusikaltimas. Jo teigimu, tai perspėjimas visai Europai, jog neapykanta, jei jai leidžiama skleistis viešojoje erdvėje, anksčiau ar vėliau virsta realiu smurtu. Dalijamės A. Rudomanskio pozicija.

Vokietijoje gyvenanti Laura Gintalaitė išplatino viešą kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ministrą pirmininką Mindaugą Sinkevičių ir Seimo pirmininką Juozą Oleką, ragindami Lietuvos valdžios institucijas aiškiai pasmerkti teroristinį išpuolį Berlyno LGBTQ+ eitynėse ir parodyti solidarumą su aukomis.

Kruvinas išpuolis Berlyne vykusių „Pride“ eitynių metu sukėlė plataus masto tarptautinę reakciją. Europos Sąjungos institucijų vadovai, valstybių prezidentai, premjerai, ministrai ir žmogaus teisių gynėjai vieningai pasmerkė smurtą, pareikšdami solidarumą aukoms, jų artimiesiems bei LGBTQ+ bendruomenei. Daugumos jų pareiškimuose pabrėžiama, kad išpuolis buvo nukreiptas ne tik prieš šventės dalyvius, bet ir prieš demokratijos, laisvės, lygybės bei tolerancijos principus.