„Grindr“ rugsėjo 2 dieną pasiekė susitarimą dėl Jungtinės Karalystės vartotojų grupės ieškinio, susijusio su ankstesne bendrovės duomenų tvarkymo praktika. Pagal bendrovės pateiktą informaciją JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai, bendrovė sumokės dviem dalimis – po maždaug 15 mln. eurų. Pirmoji įmoka turi būti sumokėta iki 2026 metų pabaigos, antroji – iki 2027 metų kovo pabaigos.

Svarbu pabrėžti, kad tai yra taikos susitarimas, o ne teismo sprendimas, kuriuo būtų nustatyta „Grindr“ atsakomybė. Bendrovė kaltinimus ginčija ir susitarime nepripažįsta atsakomybės. Vis dėlto pati istorija iš naujo iškelia vieną jautriausių klausimų skaitmeniniame pasaulyje: kam iš tiesų priklauso informacija, kurią žmogus patiki pažinčių programėlei?

ŽIV statusas – nėra nereikšminga informacija

„Grindr“ vartotojai gali savo profilyje nurodyti ŽIV statusą ir informaciją apie paskutinį atliktą testą. Bendrovė teigia, kad tokia funkcija skirta mažinti su ŽIV susijusią stigmą, palengvinti atvirus pokalbius tarp potencialių partnerių ir padėti žmonėms priimti informuotus sprendimus.

ŽIV statusas yra duomenys apie žmogaus sveikatą, o seksualinė orientacija ir informacija apie seksualinį gyvenimą taip pat gali būti ypač jautri. LGBTQ+ žmonėms tokios informacijos atskleidimas be jų žinios gali turėti socialinių, profesinių ar psichologinių pasekmių. Todėl pažinčių programėlėje žmogus gali manyti, kad informaciją dalijasi su potencialiais partneriais ar bent jau su pačia platforma, o ne su neapibrėžtu trečiųjų šalių tinklu.

Būtent dėl to duomenų privatumo klausimas „Grindr“ atveju yra kur kas daugiau nei techninė problema. Tai – pasitikėjimo klausimas.

Ieškinį pateikė daugiau nei 11 tūkst. žmonių

Byla Jungtinėje Karalystėje buvo pradėta 2024 metais. Vėliau grupės ieškinys buvo perkeltas ir į JAV, o bylą vedanti advokatų kontora nurodė pritraukusi daugiau nei 11 tūkst. ieškovų.

Ieškinyje teigta, kad „Grindr“ galėjo dalytis jautriais vartotojų duomenimis su trečiosiomis šalimis komerciniais tikslais. Tarp minimų duomenų buvo informacija apie seksualinę orientaciją, etninę kilmę ir, kaip teigta ieškinyje, vartotojų ŽIV statusą. Byloje buvo minimos dvi duomenų analizės paslaugas teikusios bendrovės – „Apptimize“ ir „Localytics“. Anot ieškinio, trečiosios šalys galėjo naudoti duomenis reklamai ir jos personalizavimui.

„Grindr“ savo dabartiniame pareiškime pabrėžia, kad susitarimas susijęs su istorine duomenų tvarkymo praktika iki 2020 metų, kai bendrovę valdė Kinijos konglomeratas „Kunlun“. „Grindr“ teigia, kad nuo 2020 metų iš esmės pertvarkė savo privatumo praktiką.

Apie duomenų dalijimąsi buvo kalbama dar 2018 metais

Ši istorija nėra visiškai nauja. 2018 metais kilo viešas skandalas dėl to, kad „Grindr“ dalijosi tam tikrais vartotojų duomenimis su „Apptimize“ ir „Localytics“. Tuo metu bendrovė gynė tokią praktiką kaip atitinkančią pramonės standartus, tačiau vėliau pareiškė nustojusi šioms bendrovėms perduoti informaciją apie ŽIV statusą. Tačiau Europos institucijų vertinimai parodė, kad problema buvo platesnė.

2021 metais Norvegijos duomenų apsaugos institucija skyrė „Grindr“ 65 mln. Norvegijos kronų baudą – tuo metu apie 6,5 mln. eurų – už neteisėtą vartotojų duomenų atskleidimą trečiosioms šalims elgsenos reklamos tikslais. Norvegijos institucija pabrėžė, kad pats faktas, jog žmogus naudojasi „Grindr“, gali atskleisti informaciją apie jo seksualinę orientaciją ar seksualinį gyvenimą.

2025 metais Norvegijos apeliacinis teismas paliko 65 mln. kronų baudą galioti ir patvirtino, kad „Grindr“ neturėjo tinkamo vartotojų sutikimo perduoti jų duomenis reklamos partneriams.

Jungtinė Karalystė atliko tyrimą

2022 metais JK Informacijos komisaro biuras taip pat paskelbė, kad „Grindr“ neužtikrino pakankamai veiksmingos ir skaidrios informacijos apie tai, kaip tvarkomi JK vartotojų asmens duomenys. Reguliuotojas nagrinėjo ir asmens, ir specialios kategorijos duomenų tvarkymą. ICO atkreipė dėmesį į bendrovės privatumo politikoje buvusius neatitikimus, susijusius su teisiniais pagrindais dalytis duomenimis su reklamos partneriais.

Nors naujausias susitarimas savaime nepatvirtina „Grindr“ kaltės, jis indikuoja apie problemas. Juk įmonė nemokėtų baudų, jei nežinotų, kad teisme jai gresia dar didesnė atsakomybė. 

Pažinčių programėlės gali atskleisti informaciją apie savo seksualinę orientaciją, santykius, seksualinį gyvenimą, sveikatą, buvimo vietą ir asmeninius pomėgius. Kai kuriais atvejais vien pats naudojimasis jomis gali atskleisti žmogaus tapatybę. Tai ypač svarbu LGBTQ+ žmonėms, kurie ne visada yra pasirengę ar gali viešai kalbėti apie savo seksualinę orientaciją.

„Grindr“ sako, kad šiandien situacija kitokia

Bendrovė pabrėžia, kad nuo 2020 metų pakeitė savo privatumo praktiką ir esą daugiau dėmesio skiria LGBTQ+ bendruomenės poreikiams. „Grindr“ taip pat teigia, kad išlieka saugia erdve savo vartotojams ir yra įsipareigojusi skaidrumui, vartotojų kontrolei bei atsakingam duomenų tvarkymui.

Vis dėlto, vartotojams ir toliau kyla klausimų kaip kontroliuojamas duomenų saugumas. Juk kai kalbama apie ŽIV statusą, seksualinę orientaciją ar tikslią žmogaus buvimo vietą, duomenų apsauga tampa ne tik technologijų ar teisės, bet ir žmogaus orumo klausimu.