migracija

Lietuvos viešojoje erdvėje keičiasi temos, tačiau kai kurių politinių ir aktyvistinių grupių retorikoje galima pastebėti pasikartojantį principą: vienu metu taikiniu tampa LGBTQ+ bendruomenė, kitu – migrantai. Kas sieja šiuos skirtingus klausimus ir kodėl diskusijos nuo „tradicinių vertybių“ iki tautinės tapatybės persipina?

Vilniuje vis daugiau žmonių kuria gyvenimą atvykę iš kitų pasaulio šalių. Tačiau ar mes pasirengę juos priimti, dar daugiau – sukurti sąlygas sėkmingai integracijai. Apie tai – ne abstrakčiai, o klausantis pačių migrantų istorijų – rugsėjo 17 d. bus kalbama Lietuvos jaunimo centro organizuojamoje diskusijoje „Vilnius keičiasi“.

Šeštadienį Vilniuje surengtos eitynės prieš rasizmą ir neapykantą migrantams. Į sostinės centrą susirinkę protestuotojai reikalavo keisti migracijos ir integracijos politiką, tačiau Katedros aikštėje jų laukė ir visiškai kitokią poziciją pasiruošę išreikšti, savo veidus po kaukėmis slėpę žmonės. Galiausiai tarp skirtingų grupių kilo konfliktas, į kurį teko įsikišti policijai.

Istoriškai užsienio kilmės Lietuvos gyventojų įtrauktis nebuvo labai matoma tema Lietuvoje. Tačiau pastaruoju metu apie ją kalbame vis daugiau. Nors užsieniečiai prisideda prie šalies ekonomikos, padeda spręsti demografines problemas, gaivina Lietuvos regionus bei per mokamus mokesčius padeda finansuoti Lietuvos viešąsias paslaugas, viešojoje erdvėje dažniausiai jie vaizduojami tik kaip grėsmė. Matome vis daugiau pasiūlymų riboti žmonių galimybes, griežčiau kontroliuoti tam tikras migrantų grupes.

Lietuvos viešojoje politikoje migracija ir ypač priverstinis persikėlimas dažnai lieka emocijų ir naratyvų, o ne duomenų lauke. Tačiau demografiniai rodikliai ir Europos šalių patirtys rodo priešingą tendenciją: tinkamai valdoma migracija yra ne našta, o vienas iš esminių ekonominio ir socialinio tvarumo veiksnių. Šis tekstas kelia klausimą, kodėl ignoruojame priverstinį persikėlimą kaip strateginį resursą, nors tai jau seniai patvirtina empirika.

Artėjant Pasaulinei pabėgėlių dienai, birželio 18 d. Palangoje vyksta renginys „Integracija veiksme: Baltijos ir Šiaurės šalių patirties mainų laboratorija“. Čia subūrė ekspertai, politikos formuotojai, savivaldybių atstovai ir nevyriausybinių organizacijų bendruomenė iš Baltijos ir Šiaurės šalių. Renginio dalyviai diskutuos apie migracijos, integracijos ir įtraukties klausimus bei ieškos bendrų sprendimų šiandienos iššūkiams.

Žmogaus teisių ekspertas Martynas Norbutas inicijuoja peticiją, kuria valstybės institucijos raginamos kurti integracijos politiką, paremtą realiomis galimybėmis žmonėms įsitraukti į visuomenės gyvenimą, o ne sankcijomis ar grasinimais nepratęsti leidimų gyventi šalyje, skelbiama Lietuos žaliųjų partijos pranešime spaudai.

Zackas Polanski buvo išrinktas Anglijos ir Velso Žaliųjų partijos lyderiu 2025 m. rugsėjo 2 d. Tai buvo triuškinanti pergalė, kuri atspindėjo pasitikėjimą šio politiko nuostatomis įvairiomis temomis – nuo pragyvenimo išlaidų iki užsienio politikos. Naujausiame interviu GayTimes.com Zackas atkreipė dėmesį į būtinybę keisti požiūrį į ŽIV užsikrėtusius asmenis.

Norvegijos trans politikė, atstovaujanti Žaliųjų partijai, paragino padėti milžinišką puolimą Jungtinėse Amerikos Valstijos patiriantiems žmonėms. Anot jos, geriausia išeitis būtų atverti šalies duris tiems trans, kurie norėtų išvykti gyventi svetur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teigia, kad priklausymas LGBTQ+ bendruomenei savaime nepagrindžia pabėgėlio statuso suteikimo, jei neįrodyta reali persekiojimo rizika kilmės valstybėje.

A Coruña miestas Ispanijoje oficialios ceremonijos metu pagerbė dviejų migrantų iš Senegalo didvyriškumą, kurie bandė išgelbėti grupės vyrų užpultą gėjų. Vėliau jis nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, tačiau drąsos pareikalavęs poelgis neliko neįvertintas.

Lietuvos institucijos sulaukė tarptautinių organizacijų kritikos dėl nepakankamo jautrumo vertinant LGBTQ+ žmonių prieglobsčio prašymus. Galbūt atsakingiems pareigūnams vertėtų apsilankyti šalyse, kuriose už homoseksualumą gresia mirties bausmė. Tokia kelionė padėjo pakeisti britės nuomonę migrantų atžvilgiu. Ji pasidalino mintimis su žurnalistais.

Vakar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku išrinktas Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Už jį balsavo 78 proc. partijos narių ir rėmėjų. GayLine.LT redakcija pažymi, kad tai neabejotinai keis partijos veidą, kuri pastaraisiais metais atsinaujino ir atrodė labiau vakarietiška nei bet kada iki šiol. Primename kelis politiko pasisakymus iš praeities.

Argentinos sostinėje ir daugiau nei šimte kitų šalies miestų tūkstantinės minės nusprendė netylėti ir dalyvauti antirasistiniame ir antifašistiniame pasididžiavimo žygyje. Žmonės taip išreiškė nepritarimą prezidento Javier Milei kalbai, kurioje jis sukritikavo lygybę užtikrinančias programas, vadino LGBTQ+ pedofilais, bei žemino moteris ir migrantus.

Ši kalba jau tapo istorine. Milijonai žmonių atviru ir paprastu vyskupės prašymu dalinasi visame pasaulyje. Mariann Budde pasakė tai, apie ką prasitarti bijojo daugelis žmonių – taip pat ir Lietuvos politikų, kurie pataikaudami siekai užsitikrinti naujosios administracijos paramą. GayLine.LT dalijasi išversta kalba ir kvietimu pasirūpinti pažeidžiamaisiais žmonėmis.

Maia Sandu švenčia pergalę Moldovos prezidento rinkimuose. Neseniai šalies gyventojai referendume pritarė įrašyti į Konstituciją siekį tapti Europos Sąjungos dalimi. Rinkimų metu aktyviai veikę Kremliaus propagandistai užbombardavo piliečius melais ir sukurtomis istorijomis. Viena pagrindinių priemonių gąsdinti žmones pasitelkta LGBTQ+ bendruomenė

Iki šiol daugiau nei 60-yje šalių galioja prieš LGBTQ+ bendruomenę nukreipti įstatymai. Dauguma jų yra Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir kai kuriose Azijos valstybėse. Bėgdami nuo mirties ar persekiojimo LGBTQ+ žmonės ieško prieglobsčio Europos Sąjungoje.

Gėjų poros gyvenimas ir viltys žlugo kai Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerija nusprendė, kad vyrai negali likti kartu ir vienas jų turi persikelti į šalį, kurioje „nesaugu gyventi“.

Dar nudžiūvus rašalui nuo Rusijos teismo sprendimo paskelbti neegzistuojantį „tarptautinį LGBT judėjimą“ ekstremistiniu, kaukėmis veidus užsidengę milicijos pareigūnai vykdė reidą Maskvos baruose, kur renkasi LGBTQ+ žmonės. Pastaraisiais mėnesiais bendruomenės nariai aktyviai ieško būdų pabėgti iš šalies, kiti pasitraukia iš gyvenimo.

Šiandien ryte paskelbtame ILGA-Europe vaivorykštės žemėlapyje ir tyrime atskleidžiama, kad nepaisant vis labiau besipoliarizuojančios visuomenės ir neapykantos išpuolių, LGBTQ+ bendruomenės padėtis Europoje gerėja. Tiesa, padėtis Lietuvoje blogėjo.