NVO

Kelios dešimtys nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimą, Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą, ragindami imtis sisteminių priemonių, kurios sustiprintų neapykantos nusikaltimų prevenciją, užtikrintų veiksmingesnę nukentėjusiųjų apsaugą ir didintų valstybės atsakomybę reaguojant į tokius nusikaltimus. Viešą kreipimąsi paskatino Visagine įvykdytas vienas žiauriausių pastarųjų metų neapykantos nusikaltimų prieš homoseksualų, negalią turintį asmenį.

Karilė Levickaitė tapo pirmąja Lietuvos atstove, išrinkta vadovauti „Mental Health Europe“ (MHE) – didžiausiam nepriklausomam Europos psichikos sveikatos ir žmogaus teisių tinklui. Paskyrimas žymi svarbų pripažinimą ne tik ilgametei ekspertės veiklai tarptautiniu mastu, bet ir Lietuvos indėliui į žmogaus teisėmis grįstos psichikos sveikatos politikos plėtrą Europoje.

Grupė žmogaus teisių srityje dirbančių Lietuvos organizacijų oficialiai kreipėsi į Europos Komisijos prezidentę Ursula von der Leyen ir už lygybę atsakingą komisarę Hadja Lahbib, ragindamos Europos Komisija imtis skubių veiksmų dėl Lietuvoje svarstomos iniciatyvos surengti referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo, kuriuo būtų koreguojama šeimos sąvoka.

Nors daugelyje pasaulio šalių LGBTQ+ asmenys jaučiasi vis laisviau, kai kuriose vietose homoseksualumas vis dar laikomas nusikaltimu, o už santykius gali būti taikomos griežtos bausmės - kalėjimas, fizinės bausmės ar net mirties bausmė. Šalyse, kuriose LGBTQ+ teisės yra griežtai varžomos, gėjai susiduria su daugybe iššūkių – ne tik gyvendami nuolatiniame nesaugume, bet ir bandydami užmegzti pažintis ar santykius. Tai kaip tai vyksta?

Ketvirtadienį startavo nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi į Seimo narius „Žemaitė nepagirtų“. Portale manoteises.lt paskeltas kreipimasis kritikuoja Seimo narius dėl delsimo ratifikuoti Stambulo konvenciją ir teigia, kad lietuvių literatūros klasikė dėl tokio elgesio jų nepagirtų. „Nepagirti“ siūloma ir Lietuvos gyventojams, pasirašant kreipimąsi į Seimo narius.

Tiek Lietuvoje, tiek didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių nėra uždrausta žmones žalojanti, nieko bendro su mokslu neturinti atvertimo terapija. Ja siekiama pakeisti asmens seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ar lytinę raišką, kad ji atitiktų „normas“. Į koaliciją susibūrusios organizacijos renka parašu po peticija, kurios tikslas padėti tašką tokioms praktikos.

Rusijos valdžia įtraukė LGBTQ+ žmogaus teisių gynėjus „NC SOS Crisis Group“ į prieštaringai vertinamą šalies „užsienio agentų“ registrą. Taip valstybė pademonstravo tęsianti politinį susidorojimą su LGBTQ+ bendruomene.

Pirmadienį paskelbtoje ILGA Europe metinėje apžvalgoje teigiama, kad 2022-aisiais ženkliai išaugo smurto prieš LGBTQ+ asmenis skaičius. Jis yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį.

Žmogaus teisių gynimo grupės smerkia Rumunijos „LGBT+ propagandos“ įstatymo projektą ir ragina įstatymų leidėjų jį sustabdyti. Įstatymo projektas, priimtas Senate ir dėl kurio likimo turi nuspręsti Rumunijos žemieji rūmai, draudžia mokyklose naudoti medžiagą, kuri „skatina“ tapti LGBTQ+.

Baltarusijoje nutraukti veiklą priversta viena iš seniausių ir didžiausių nevyriausybinių šalies aplinkosaugos organizacijų. Jai oficialusis režimas meta kaltinimų „ekstremistine veikla“, o patys aplinkosaugos ekspertai perspėja dėl ant savo turtingu gamtiniu paveldu garsėjančio regiono besileidžiančios „tamsos“, rašo „The Guardian“.

„Šis laiškas rodo, kodėl Honkongo nacionalinio saugumo įstatymas yra toks pavojingas: JK įsikūrusiai NVO grasinama finansinėmis baudomis ir kalėjimu už tai, kad ji tiesiog informavo apie žmogaus teisių padėtį Honkonge“, – pabrėžė HKW vadovas Benedictas Rogersas.