Lietuvos gėjų lyga

Lietuvos gėjų lygos (LGL) teisininkė Monika Antanaitytė mano, kad Seimo narių grupės įregistruotos pataisos, reglamentuojančios partnerystę, yra „kokybiškas teisėkūros produktas“. Projektuose numatytos konkrečios teisinės apsaugos santuokos nesukūrusioms šeimoms, tačiau pasiūlymais vis tiek nesprendžiami įsivaikinimo, translyčių susituokusių asmenų statuso bei santuoką užsienyje sudariusių porų klausimai. Ekspertė pabrėžė, kad partnerystė – kompromisas, kurio kai kurios šalys atsisakė. „Būtent santuokos lygybės įteisinimas būtų toliaregiškas sprendimas“, – trečiadienį komentavo ji portalui jarmo.net.

Teisininkė, Lietuvos gėjų lygos projektų vadovė Monika Antanaitytė sako, kad Lietuva vis dar neturi plano kaip mažinti ir kovoti prieš LGBTQ+ žmonių diskriminaciją. Akivaizdūs nusikaltimai vis dar nesulaukia adekvačių teismų sprendimų, klausimų kelia ir policijos pareigūnų darbas.

Kova už LGBTQ+ žmonių lygiateisiškumą neprasidėjo vakar. Prieš daugiau nei trisdešimt metų įkurtos nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko sako, kad visuomenėje įvyko daugybę pokyčių, tačiau tam tikros baimės ir stereotipai išliko. Jie lemia ir dabartinę politinę situaciją šalyje – kai žmonės vis dar siekia teisės mūsų šalyje nevaržomai būti savimi.

Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisija bendrame posėdyje svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl LGBTQ+ asmenų teisių užtikrinimo sveikatos priežiūros srityje. Pripažinta, kad mūsų šalyje nėra sisteminio požiūrio ir planavimo, kuris užtikrintų sveikatos priežiūros paslaugų įvairovę ir prieinamumą LGBTQ+ asmenims.

Spalio 22–26 dienomis Vilnius taps Europos LGBTI žmogaus teisių judėjimo sostine. Čia organizuojama metinė tarptautinės LGBTI žmogaus teisių organizacijos „ILGA-Europe“ metinė konferencija, subursianti daugiau kaip 450 žmogaus teisių aktyvistų, teisininkų, politikų ir žmogaus teisių gynėjų iš visos Europos ir Centrinės Azijos.

Pirmą kartą Portugalijoje vykęs „Europride“ subūrė tūkstančius žmonių Lisabonos Liberdade alėjoje. Žmonės čia rinkosi, kad žygiuotų už LGBTQ+ bendruomenės teises ir reikalautų užtikrinti galimybę mylėti be visuomenės išankstinio nusistatymo ir komentarų. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos Gėjų Lygos atstovai.

Paskelbus apie Baltic Pride Vilniuje startą, Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL pirmininkas iš karto priminė politikams apie nepriimtus sprendimus dėl partnerystės. Jis sako, kad eitynės taps stipria žinia visuomenei.

Vilnius ruošiasi ryškiausiam metų žmogaus teisių įvykių – į sostinę trečią kartą sugrįžta festivalis „Baltic Pride“ 2025. Jau birželio 7 d. sostinės centre įvyks tradicinės eitynės, į kurias šiemet tikimasi pritraukti daugiau kaip 20 000 dalyvių. Tarp jų – ne tik LGBTIQ bendruomenės nariai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bet ir dalyviai iš Ukrainos, tarp jų – kariai, aktyviai kovojantys už laisvę bei žmogaus teises.

Didžiuojamės galėdami pasidalinti „Pride namų“ programa! „Pride namai“ yra saugi, svetinga ir įtrauki erdvė LGBTQ+ žmonėms ir visiems neabejingiems LGBTQ+ žmogaus teisėms. Nesvarbu, ar ieškote palaikymo, bendruomenės ar tiesiog vietos, kur tikrai galite būti savimi – būkite „Pride namų“ dalimi.

2025 m. birželio 7 d. 17:00 valandą pievoje prie Baltojo tilto įvyks pagrindinis „Baltic Pride 2025“ koncertas po atviru dangumi. Šis nemokamas renginys vyks iškart po eitynių „Už lygybę!“ ir taps vienu ryškiausių festivalio akcentų. Renginyje laukiami visi – LGBT bendruomenės nariai, jų sąjungininkai bei vilniečiai ir miesto svečiai, palaikantys LGBT žmogaus teises.