Kai šeima ne tik giminės: kas padeda išvengti vienatvės?
Kas pasirūpins žmogumi, kai jis pasens? Vaikai, sutuoktinis, brolis ar draugai, kurie per daugelį metų tapo artimesni už gimines? Naujas tyrimas rodo, kad LGBTQ+ vyresnio amžiaus žmonėms ypač svarbūs ne vien formalūs šeimos ryšiai, bet ir pačių pasirinkti artimieji. Mokslininkai pabrėžia, kad vien žmonių skaičiaus aplink nepakanka – reikia pasitikėjimo ir tvirtų santykių.
Pasirinkta šeima – tai žmonės, kuriuos laikome artimais ir kurie gyvenime atlieka šeimai būdingą vaidmenį, nors nebūtinai yra mūsų
giminaičiai. Tai gali būti ilgamečiai draugai, buvę partneriai, kaimynai ar bendruomenės nariai.
LGBTQ+ žmonėms toks artimųjų ratas kartais tampa ypač svarbus. Vieni patiria giminių atstūmimą, kiti tiesiog nesukūrė tradicinės šeimos arba gyvena toli nuo giminaičių.
Izraelio mokslininkai 2026 metų liepos 23 dieną paskelbė tyrimą apie tai, kaip biologiniai, teisiniai ir pačių pasirenkami šeimos ryšiai
susiję su vienišumu vyresniame amžiuje. Jame analizuoti 948 žmonių, kuriems buvo ne mažiau kaip 50 metų, atsakymai. Tarp jų buvo LGBTQ+ ir heteroseksualūs dalyviai.
Svarbiausia - santykiai
Tyrime dalyviai buvo prašomi įvardyti jiems artimus žmones, papasakoti apie santykių stabilumą, tarpusavio įsipareigojimus ir konfliktus. Vienatvė vertinta specialiu klausimynu.
Mokslininkai pastebėjo, kad LGBTQ+ respondentai dažniau savo artimųjų rate nurodė draugus ir brolius ar seseris, o rečiau – vaikus ir tradicinės šeimos narius.
Visoje apklausoje mažesnis vienatvės jausmas buvo susijęs su partnerystės turėjimu, artimais ryšiais su broliu ar seserimi ir
patikimais santykiais tiek su giminaičiais, tiek su pasirinkta šeima.
LGBTQ+ vyresnio amžiaus dalyviams pasirinktos šeimos stabilumas ir tarpusavio įsipareigojimas buvo ypač svarbūs. Tai nėra įrodymas, kad draugai visada geriau už gimines arba kad LGBTQ+ žmonės būtinai yra vienišesni.
Kita tyrimo pusė
Draugų ratas savaime nėra apsauga nuo vienatvės. Kai pasirinktuose artimuose santykiuose buvo daugiau įtampos ir neigiamų patirčių, tyrimo dalyviai dažniau nurodė didesnį vienatvės jausmą.
Šis rezultatas primena, kad artimi santykiai gali teikti paramą, bet gali tapti ir papildomo streso šaltiniu. Mokslininkų išvada paprasta: svarbus ne vien tai, kas oficialiai laikomas šeima, bet ir kiek galima tais žmonėmis pasikliauti. Žmogus gali turėti daugybę pažįstamų, bet neturėti nė vieno, kuriam paskambintų susirgęs. Kitas gali palaikyti ryšį tik su keliais artimais draugais ir jaustis saugus.
Tyrimo autoriai ragina socialinių paslaugų ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros organizatorius atkreipti dėmesį į platesnį
žmogaus artimųjų ratą. Tai svarbu situacijose, kai pagalbos reikia ne iš giminaičio, o iš žmogaus, kurį pats pacientas laiko šeima.
Kas bus šalia?
Diskusija apie vienatvę dažnai prasideda nuo klausimo, ar žmogus turi sutuoktinį ir vaikų. Šis tyrimas siūlo paklausti ir kitaip: ar jis
turi bent vieną žmogų, kuriam gali pasakyti, kad bijo, serga arba jam reikia pagalbos?
Vyresniame amžiuje tokie ryšiai gali būti ne mažiau svarbūs už formalų šeimos apibrėžimą. Patikimi draugai neprivalo pakeisti giminaičių – jie gali būti tikra, pasirinkta žmogaus šeimos dalis.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti
