Geriau atpažįsta, kad seksualinis smurtas ne visada reiškia fizinį pasipriešinimą

Apklausos rezultatai rodo, kad reikšminga Lietuvos gyventojų dalis supranta: fizinio ar žodinio pasipriešinimo nebuvimas savaime nereiškia sutikimo su lytiniais santykiais.

Su teiginiu, kad jei asmuo žodžiu ar fiziniais veiksmais neprieštaravo lytiniams santykiams, jis iš dalies yra atsakingas už patirtą seksualinį smurtą, visiškai arba greičiau nesutiko 40 proc. Lietuvos gyventojų.

Tačiau pateikus konkretų pavyzdį, seksualinio smurto atpažįstamumas dar padidėja: į klausimą, kaip jūsų nuomone turėtų būti vertinama situacija, kai lytiniai santykiai vyko asmeniui to nenorint, tačiau dėl patirto šoko ar baimės jis / ji nesipriešino, septyni ir dešimties (71,9 proc.) atsakė, kad tai - nusikaltimas.

„Nors šio požiūrio dar nepakanka, matome, kad ženkli gyventojų dalis supranta aiškiai išreikšto sutikimo svarbą ir tai, kad nesipriešinimas žodžiu ar fiziniais veiksmais nebūtinai reiškia sutikimą. Žmogus, patiriantis seksualinį smurtą, gali reaguoti šoku, baime ar sustingimu ir dėl to negalėti aktyviai priešintis“, – sako dr. Dalia Puidokienė, Lietuvos moterų lobistinės organizacijos vadovė, daugelį metų teikianti pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems asmenims.

Atsakomybė vis dar perkeliama nukentėjusiam žmogui

Apklausa rodo, kad visuomenėje išlieka nuostatų, kurios atsakomybę už seksualinį smurtą perkelia nukentėjusiajam.

Beveik pusė (47,1 proc.) respondentų visiškai arba greičiau sutinka, kad apsvaigęs žmogus yra atsakingas už patirtą seksualinį smurtą, panašiai tiek (51,6 proc.) mano, kad už seksualinį smurtą iš dalies atsakingas žmogus, kuris žodžiu ar veiksmais neprieštaravo. Keturi ir dešimties (38,3 proc.) respondentų sutinka, kad lankymasis naktiniuose klubuose reiškia atsakomybę už patirtą seksualinį smurtą.

„Tokios nuostatos gali būti viena iš priežasčių, kodėl nukentėję žmonės nesikreipia pagalbos. Apklausos duomenys rodo, kad tarp pagrindinių priežasčių, trukdančių kreiptis, yra gėda ir kaltė, baimė, kad nepatikės, nepasitikėjimas teisine sistema, kaltininko keršto baimė ir baimė būti apkaltintam, kad pats išprovokavo smurtą“, – sako Rugilė Butkevičiūtė, organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja.

Seksualinio smurto patirtys – visuomenėje gerokai arčiau, nei gali atrodyti

Tyrimas taip pat parodė, kad seksualinio smurto patirtys nėra retos. 38,4 proc. gyventojų teigia pažįstantys žmogų, patyrusį bent vieną iš apklausoje nurodytų seksualinio smurto formų – žodinį priekabiavimą, nepageidaujamą fizinį kontaktą, seksualinį prievartavimą ar išžaginimą, intymaus turinio platinimą be sutikimo ar priekabiavimą internete.

4,1 proc. apklausos dalyvių nurodė patyrę seksualinį prievartavimą ar išžaginimą. „Kalbame ne apie pavienę ar nuo visuomenės nutolusią problemą. Seksualinis smurtas ir jo pasekmės yra daugelio žmonių socialinėje aplinkoje“, – sako D. Puidokienė.

Gyventojai pirmiausia tikisi įstatymų pokyčių

Paklausti, ko Lietuvoje labiausiai trūksta sprendžiant seksualinio smurto problemą, respondentai dažniausiai išskyrė įstatymų pokyčius (44,2 proc.). Toliau tarp prioritetų rikiuojasi geresnis specialistų paruošimas (18,7 proc.), visuomenės informuotumas (17,4 proc.) ir didesnis specializuotos pagalbos prieinamumas (12.7 proc.).

Visuomenė taip pat linkusi pritarti Seime svarstomiems pasiūlymams. Į klausimą, ar bausmės už seksualinius nusikaltimus prieš vyrus ar berniukus turi būti vienodos kaip už smurtą prieš moteris ir mergaites, sutiko arba greičiau sutiko 85 proc. apklaustųjų, su teiginiu, kad už seksualinį priekabiavimą viešose vietose turi būti taikomos baudos sutiko arba greičiau sutiko aštuoni iš dešimties apklaustųjų.

„Apklausos rezultatai rodo, kad gyventojai mato teisinių pokyčių svarbą bei siunčia įpareigojimą Seimo nariams imtis konkrečių teisinių sprendimų, įskaitant sutikimo principo įvedimą mūsų teisinėje sistemoje“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Reprezentatyvi apklausa atlikta 2026 m. liepos 21–31 d. Lietuvos moterų lobistinės organizacijos užsakymu. Apklausą atliko „Baltijos tyrimai“, jos metu apklausti 1002 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų. Tyrimas vykdytas visose Lietuvos apskrityse, maksimali apklausos paklaida – ±3,1 proc., esant 95 proc. patikimumui.