Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis ragina šeštadienį ateiti į „Kaunas Pride“ ir pabrėžia, kad dalyvavimas svarbus ne tik simboline prasme.

„Manau, kad dalyvauti Pride yra svarbu ne tik simboliškai, bet ir pilietiškai bei politiškai. Jeigu norime realių pokyčių, turi būti labai aiškiai matoma, kad LGBT+ žmonių teisės rūpi ne keliems aktyvistams, o didelei visuomenės daliai“, – teigia jis.

Pasak A. Rudomanskio, eitynių dalyvių skaičius taip pat gali būti suprastas kaip politinė žinutė. „Jeigu ankstesniame „Kaunas Pride“ dalyvavo apie 2 000 žmonių, o dabar mūsų būtų gerokai mažiau, tai būtų labai lengva perskaityti kaip politinę žinutę, kad LGBT+ teisių klausimas žmonėms tapo mažiau svarbus“, – sako jis.

LGBTQ+ aktyvistas taip pat atkreipia dėmesį į tuos LGBTQ+ žmones, kurie dėl socialinės aplinkos, šeimos, darbo ar diskriminacijos baimės patys negali viešai dalyvauti „Pride“. „Todėl jeigu jautiesi pakankamai saugus ir drąsus būti ten viešai, tavo dalyvavimas svarbus ir tiems, kurie patys ateiti negali“, – teigia jis.

Asociacijos vadovas neslepia, kad turi kritikos šių metų „Kaunas Pride“ komunikacijai. Jo nuomone, pagrindinis eitynių akcentas turėtų būti LGBTQ+ žmonių teisės, telkimas ir solidarumas. „Taip, manau, kad šių metų „Kaunas Pride“ komunikacijoje buvo padaryta klaidų“, – rašo jis. Kartu jis pabrėžia, kad Pride gali būti ir platesnio solidarumo erdvė, tačiau tai neturėtų tapti kliūtimi žmonėms, ateinantiems palaikyti LGBTQ+ bendruomenės.

„Net jeigu šių metų „Kaunas Pride“ komunikacija jūsų neužkabino ar net atstūmė, labai kviečiu vis tiek ateiti. Ne dėl komunikacijos. Ne dėl organizatorių. O dėl LGBT+ žmonių teisių ir dėl labai aiškaus signalo visuomenei bei politikams, kad jos mums rūpi.“, - teigia Artūras.

„Taip, aš būsiu „Kaunas Pride““

Į diskusiją įsitraukė ir GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas, aiškiai pareiškęs, kad „Kaunas Pride“ dalyvaus. „Taip, aš būsiu „Kaunas Pride“. Būsiu, nes man svarbūs tikslai, dėl kurių žmonės išeina į gatves“, – teigia jis.

Martynas akcentuoja solidarumo reikšmę ir būtinybę nepamiršti, kad visuomenėje žmonės vis dar nėra vertinami vienodai, kai kalbama apie teises. „Būsiu, nes solidarumas yra mūsų stiprybės esmė. Nes kai giname ne tik savo, bet ir kito žmogaus teisę būti savimi, tampame stipresne visuomene“, – rašo jis.

Jo teigimu, Lietuvos politikoje vis dar trūksta veiksmų, kurie užtikrintų vienodas teises visiems žmonėms. „Vis dar gyvename visuomenėje, kurioje žmonės skirstomi į tuos, kurie laikomi vertais turėti visas teises, ir tuos, kuriems kai kurių teisių, neva, nereikėtų turėti“, – sako Martynas Norbutas.

M. Norbutas savo poziciją apibendrina pabrėždamas, kad Pride esmė jam nėra visų dalyvių vienodos pažiūros: „Todėl būsiu „Kaunas Pride“. Ne todėl, kad esame vienodi. O todėl, kad tik skirtingi žmonės, palaikydami vieni kitus, galime sukurti visuomenę, kurioje visų teisės yra vienodai svarbios.“

Diskusija kyla ir LGBTQ+ bendruomenės viduje

Tuo metu Mantas Mackevičius prisipažįsta, kad pats dar nėra galutinai apsisprendęs, ar dalyvaus eitynėse. „Iki šiol neapsisprendžiu, ar dalyvausiu rytojaus „Kaunas Pride“. Ir dėl to išgyvenu“, – rašo jis.

M. Mackevičius pabrėžia, kad pati Pride idėja jam yra svarbi. Tačiau jis kelia klausimą, ar šių metų renginio komunikacija atspindi visus žmones, kurie palaiko LGBTQ+ teises. Vienas pagrindinių jo minimų klausimų – „Pride“ susiejimas su kitomis politinėmis ir geopolitinėmis temomis, tarp jų ir Izraelio bei Palestinos konfliktu.

„Kodėl žmogus, ateinantis į Pride ginti žmonių teises gyventi laisvai ir saugiai Lietuvoje, kartu turėtų būti siejamas ir su konkrečia politine pozicija šiame konflikte?“ – klausia M. Mackevičius.

Mackevičius taip pat kelia klausimą dėl organizatorių požiūrio į verslą ir komerciją. Pats jis save pristato kaip smulkų verslininką ir teigia manantis, kad verslas gali būti LGBTQ+ bendruomenės sąjungininkas. „Aš pats esu smulkus verslininkas. Stengiuosi kurti socialiai atsakingą verslą ir tikiu, kad verslas gali būti ne LGBTQ+ bendruomenės priešas, o vienas stipriausių jos sąjungininkų“, – teigia jis.

Jo nuomone, verslas gali prisidėti prie realių pokyčių – kurti saugesnes darbo vietas, keisti organizacijų kultūrą, remti bendruomenę ir suteikti LGBTQ+ žmonėms didesnį ekonominį saugumą.

M. Mackevičius galiausiai siūlo Pride suvokti kaip erdvę, kurioje gali susitikti skirtingų politinių pažiūrų žmonės: „Ateik, jei esi kairysis. Ateik, jei esi dešinysis. Ateik, jei esi liberalas. Ateik, jei esi verslininkas ar samdomas darbuotojas. Ateik, jei dėl Palestinos, kapitalizmo ar kitų politinių klausimų galvoji kitaip nei organizatoriai“.

Skirtingi, bet galintys stovėti vienas šalia kito

Diskusija dėl šių metų „Kaunas Pride“ rodo ir platesnę problemą – kaip suderinti LGBTQ+ bendruomenės telkimą su platesniu solidarumu ir skirtingomis politinėmis pažiūromis.

A. Rudomanskis ragina nesutarimų nepaversti priežastimi nedalyvauti. M. Norbutas akcentuoja solidarumą ir lygias teises. Tuo metu M. Mackevičius kelia klausimus dėl renginio politinės darbotvarkės ir norėtų, kad Pride būtų atviresnis skirtingas pažiūras turintiems žmonėms.

Vis dėlto jų pasisakymuose galima rasti bendrą vardiklį – LGBTQ+ žmonių teisę gyventi saugiai, laisvai ir oriai.