Ilgesnis darbo laikas reiškia, kad moterys priverstos aukotis gerokai daugiau.„Šie prarasti mėnesiai – tai laikas, kurio negalima skirti šeimai, mokslams, kvalifikacijos kėlimui ar poilsiui. Ilgainiui tai lemia ir mažesnes pensijas, ir mažesnes viso gyvenimo pajamas“, – pabrėžia EIGE direktorė Carlien Scheele.

Moterų padėtis Europos Sąjungoje nėra vienoda. Geriausia ji Švedijoje, o blogiausia – Kipre. Per penkerius metus didžiausią pažangą suvienodinant moterų ir vyrų padėtį pasiekė Malta, Airija ir Lietuva. Padėtis blogėjo tik vienoje šalyje narėje – Bulgarijoje.

Tyrimas rodo, kad daugėja dirbančių moterų, tačiau retai jos užima vadovaujančias ar geriau apmokamas pareigas. Tėvystė vyrams dažnai tampa karjeros akceleratoriumi, o moterims – stabdžiu. Pabrėžtina, kad jaunos moterys išsilavinime lenkia vyrus.

Nelygybė stebima ne tik darbe, bet ir namuose. Moterys daugiausia laiko skiria neapmokamam darbui namuose ir rūpinimuisi šeima, todėl turi mažiau galimybių poilsiui ar užsiimti visuomenine veikla. Smurtas prieš moteris – vis dar kasdienybė.

Lietuvoje padėtis gerėja, bet šalis vis dar nesiekia ES vidurkio. Lietuva vertinama dėl darbo rinkos statistikos, kuri rodo, kad atotrūkis tarp darbą turinčių vyrų ir moterų nėra toks didelis. Tiesa, kai vertinamos vadovaujančios pozicijos – moterų čia yra tik 38 proc.

Tyrėjų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad net 60 proc. namų ruošos darbų gula ant moterų pečių. Tai reiškia, kad po darbo būtent jos turi atlikti namų ruošos darbus. Moterys dažniau nei vyrai rūpinasi vaikais iki vienuolikos metų.