Ataskaitoje nurodoma, kad LGBTQ+ aktyvistai dėl daugybės sudėtingų veiksnių stokoja išteklių. Apklausus 300 Europoje ir Centrinėje Azijoje dirbančių organizacijų, paaiškėjo, kad net trečdalio jų metinis biudžetas neviršija 20 000 eurų. Nepaisant to, šios organizacijos stengiasi siūlyti sprendimus politikams, kad apsaugotų bendruomenės narių teises, taip pat pandemijos metu ėmėsi užpildyti spragas, teikdamos paslaugas, kurių nesugebėjo pasiūlyti valdžios institucijos.

LGBTQ+ organizacijų nariai patiria stresą ir „perdegimą“ dėl to, kad negali patenkinti bendruomenės žmonių poreikių, kurie tiesiogiai kreipiasi į juos pagalbos.  84,9 % organizacijų teigia, kad yra susidūrusios su nepakeliamu darbo krūviu ir nusivylimu. To priežastys paprastos - 49,7 proc. sako nesugebėję padėti LGBTQ+ žmonėms, 46,1 proc. mini padidėjusias darbo apimtis dėl pandemijos, 43,6 proc. - dėl grėsmių iš išorės, daugiausia kraštutinę dešinę atstovaujančių žmonių veiklos.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad nepaisant didėjančio darbo krūvio, perdegimo ir didėjančių grėsmių bei išpuolių, LGBTQ+ organizacijos ir toliau plečia savo veiklą, daugiausia dėmesio skirdamos labiausiai pažeidžiamoms LGBTQ+ bendruomenės grupėms, tokioms kaip migrantai, jaunimas, trans žmonės.

Viena iš gerų naujienų yra tai, kad LGBTQ+ organizacijos gauna didesnę paramą savo darbui iš įmonių ir privačių donorų.