M.Kluonis: LGBT žmonės, juos palaikantieji įgauna vis daugiau drąsos Lietuvoje
Data: 2013.07.26 00:38
Tema: Lietuvos įvykiai


Tolerantiško jaunimo asociacijos valdybos nario Mindaugo Kluonio pranešimas skaitytas liepos 25 d. Seimo narės M.A.Pavilionienės spaudos konferencijoje „Žmogaus auka kaip žmonijos pažangos kaina“ Seime.

„Kalbėti apie homoseksualių žmonių teises Lietuvoje yra sunku ir nepatogu. Net grėsminga. Tačiau jei apie tai nekalbėsime problemos nedings, kaip ir kartėlis net ir gyvenant saugesnį patogesnį gyvenimą.

Iš esmės žmogaus teisių gynimas Lietuvoje, ypač kalbant apie LGB teises yra iššūkis pirmiausia asmenims, kurie nusprendžia netylėti. Visuomenėje, kurioje homoseksualumas vis dar traktuojamas kaip blogis, tokie žmonės yra demonizuojami, o jų veikla daugeliu atvejų būtų lengvesnė imantis ginti tik „patogias“, pripažintas teises paliekant nuošalyje tuos, kurie yra diskriminuojami labiausiai ir kurių atžvilgiu nuostatos yra ypač nepakančios. Pavyzdžiui, ir Tolerantiško jaunimo asociacija susidurtų su daug mažiau sunkumų jei užsiimtų tik projektais skatinančiais migrantų socialinę integraciją ir neskirtų dėmesio LGBT temoms. Tuomet būtų išvengiama Tėvynės sąjungos politikų ir neapykantos organizacijų persekiojimo, valstybės institucijų trukdymo asociacijos veiklai, asociacijos partnerių bauginimo ir kitų ant nusikaltimo ribos balansuojančių veikų, kurių imamasi asociacijos atžvilgiu vien dėl to, kad „jie už homoseksualus“. Panašios problemos, neapykantos kurstymas jų atžvilgiu būdingos ir kitoms LGBT teises ginančioms asociacijoms, politikams, visuomenininkams.

Tačiau dar sunkiau yra taikstytis su veidmainyste, tamsumu ir neapykanta. Su tuo, kad mokyklose homoseksualūs paaugliai nuolatos patiria žodinį ir fizinį smurtą, kad pagrindiniai keiksmažodžiai yra susiję su homoseksualumu, su neapykantos kalba ir diskriminaciniais įstatymais. Vienus rinktis žmogaus teisių gynimo kelią verčia susidūrimas su tikrove, kitus teisingumo jausmas, išsilavinimas, žmogaus teisių nedalomumo suvokimas. Tuo pačiu tai yra ir pasiaukojimas, nes pataikauti dominuojančiam diskursui visada lengviau nei jį keisti.

Siekiant keisti situaciją, mažinti smurto ir patyčių visuomenėje kiekį labai svarbi yra politinių institucijų, politikų parama. Nes LGBT žmonės dažnai būna pernelyg įbauginti ir marginalizuoti net realizuoti savo teises (tai rodo žemas skundų skaičius, nors diskriminacijos pojūtis Lietuvoje yra beveik didžiausias ES). Kaip rodo Jungtinių Amerikos Valstijų patirtis jei politikai palaiko žmogaus teises parama joms auga, jei jie siekia jas naikinti – pažeidimų mąstas stiprėja. B.Obamos prezidentavimo metu dėl jo vykdomos politikos JAV parama LGBT teisėms išaugo 20%, nuo 40 iki 60%, o 2004 m. kai G.W.Busho politikai pasitelkta homofobinė retorika palaikymas mažėjo. B.Obama, Hillary Clinton, Francois Hollande, David Cameron, Jose Luis Sapatero – tai keli pavyzdžiai politikų, kurių drąsa ir įsipareigojimas žmogaus teisėms sudarė sąlygas LGBT žmonėms džiaugtis santuokų lygiateisiškumu, drąsiau jaustis pasaulyje.

Lietuvoje kol kas tokių politikų yra vos keletas. Geriausias pavyzdys žinoma yra šios konferencijos organizatorė. Vis dar linkstama ne pripažinti problemas, o jas neigti, teigti jok jokios homofobijos Lietuvoje nėra. Tai, jog be teismų neįmanoma gauti leidimo eitynėms, LRT atsisako transliuoti eitynių reklamą, o Seime vienas po kito pateikimo stadiją praeina įstatymai skirti varžyti homoseksualių žmonių teises homofobijos apraiškomis nelaikoma. Kaip ir tai, kad homoseksualiems vaikams būna sunku praeiti mokyklose neįžeidinėjamiems, o žmonės net nenori teikti skundų, bijodami negauti darbo. Bandoma viską glaistyti, ypač pirmininkavimo metu, bet vengiama imtis realių veiksmų kurie gerintų situaciją. Kurie blogintų – apstu. Pasibaigus pirmininkavimui tikimasi, kad dėmesys nurims ir bus galima tęsti ignoravimo ir homofobijos išnaudojimo politinio populiarumo kėlimui praktikas. Geroji žinia – taip nebus.

Nepaisant politinio priešinimosi LGBT žmonės, juos palaikantieji įgauna vis daugiau drąsos Lietuvoje, įkvėpimo dėl progreso JAV, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Prieš 8 metus sunku būtų tikėtis, kad 11 Seimo narių pasirašytų drąsų tiksliai situaciją šalyje apibūdinantį kreipimąsi į Europos Parlamentą, nebeliko siūlymų dalytis ginamų teisių sritis tarp žmogaus teisių organizacijų (jūs imkit, tas LGBT teises, o mes imsim kitas), vis daugiau žmonių drįsta pareikšti savo palankią poziciją LGBT žmonėms, o 2013 m. eitynėse tikimasi net politinių partijų palaikomų atstovų. Tai pasiekta atkaklaus darbo, netylėjimo ir problemų kėlimo į viešumą vietoj jų maskavimo dėka.

Atsipalaiduoti negalima, nes Seime vis dar svarstymo laukia įstatymai, kuriais siekiama kaip Rusijoje uždrausti vadinamąją „homoseksualumo propagandą“, atiminėti vaikus iš homoseksualių tėvų, panaikinti draudimą kurstyti neapykantą dėl seksualinės orientacijos ir kitų. Viešojoje erdvėje dar vis kurstoma neapykanta, skatinama kai kurių politinių ir verslo grupių. Kai kurias jų, pavyzdžiui įstatymų problemą būtina spręsti, neatidėliojant, dar pirmininkavimo Europos Sąjungai metu.

Taigi, auka yra prasminga. Nes veikiant, drįstant, vienijantis mes galime pasiekti progreso, lygybės ir teisingumo. Yes, we can.“





Šis straipsnis yra Visuomeninė Lietuvos
LGBT+ svetainė
https://www.gayline.lt

Šio straipsnio URL:
https://www.gayline.lt/article.php?sid=7877