Skaudi ta mūsų realybė. Mano istorijos - Spalio 11 d. Atsiskleidimo diena
Data: 2010.10.11 18:24
Tema: Kita informacija


Simpatiškas vaikinas nusišypso – tau ar tavo draugėms?

Šiandien su draugais ir draugėm sėdėjau kavinėj. Netoliese prie staliuko sėdėjo du vaikinai, vienas iš jų – labai simpatiškas. Pasirodo, jis patiko ne tik man, bet ir mano draugėm. Jos nesivaržydamos, be didelių kompleksų garsiai kikeno, nužiūrinėjo jį ir kitaip bandė atkreipti jo dėmesį. Ir aš vėl, eilinį kartą, mintyse pagalvojau – o gal jis tik dar vienas iš tos mažumos, kuriai patinka ta pati lytis. Ir gal tie jo nuostabių akių žvilgsniai svaičiojami į mūsų staliuko pusę buvo visai ne joms, o man? Žinoma, pamąstymai ir lieka pamąstymais, bet, kartais taip jau būna, tiesa?


Praeitis arba PIRMASIS KITO GĖJAUS ATSISKLEIDIMAS.

Pamenu dar prieš kokius šešis ar daugiau metų pats labai negražiai kalbėjau apie gėjus ir lesbietes – vis dėlto, aplinka, kurioje gyveni, daro savo. Tik suvokęs, kad nuogi vyrukai nuotraukose man sukelia keistus pojūčius, pagalvojau – gal kažkas su manim negerai? Per daug galvos apie tai nesukau.

Kartą bendravau su panašaus amžiaus pažįstamu, kuris emigravo į užsienį ir mes susirašinėjom per skype. Nepamenu apie ką kalbėjom, tačiau puikiai atsimenu jo žinutę: „..., aš gėjus. Dabar gali trint mane iš draugų.“ Prisipažinsiu – buvo šokas. Iš draugų aš jo nemečiau, tiesiog pasidomėjau, kodėl jis taip galvoja, ar jis tuo tikras ir pan. Tai buvo pirmas kito žmogaus atsiskleidimas man. Po to įvykio turėjau peno apmąstyti – koks gi, vis dėlto, esu aš?

AŠ.

Tokia jau ta realybė, kad bėgant dienoms, mėnesiams, metams aš sutikau su tuo, jog mane jaudina vaikinai, t.y. – ta pati lytis. Keista buvo ir tai, kad tuo pačiu metu mane vis dar jaudina ir merginos. Pasidomėjau, kaip ten kas ir įvertinęs save galiu pasakyti, kad esu biseksualus. Žinoma, sakoma, kad kol nepabandei visko su abiem lytim – negali tvirtai teigti, koks esi. Ko gero, yra kaip yra. Džiaugiuosi, kai apie save pasakiau geriausiai draugei. Tikslios jos reakcijos nepamenu, tačiau jau keleri metai, kai ji yra vienas iš tų heteroseksualių žmonių, kuriems galiu pasakoti savo nuotykius, problemas ir kt. man aktualius dalykus, susijusius su biseksualumu. Apie mane dar žino kelios draugės ir keli draugai heteroseksualai bei, žinoma, visi kiti gay/bi su kuriais bendrauju.

Kaip apie tai sužinojo mano mama?

Nusprendžiau vienu metu pasakyti dvi šokiruojančias naujienas – pirmoji: aš rūkau, antroji: aš permiegojau su vaikinu. Pirmoji, žinoma, nublanko prieš antrąją. Taip jau atsitiko, kad pirmą kartą savo gyvenime, būdamas 16-os, permiegojau ne su mergina, o su vaikinu. Verkiau. Ir ji verkė. Jos žodžiai buvo: „aš jaučiau, aš žinojau, kad tu su kažkuo pirmą kartą permiegosi toje stovykloje, bet kad tai bus vaikinas... neįsivaizdavau. Ar tau patiko?... Kiek jam metų?...“, o aš tik tyliai atsakinėjau: „nelabai... aštuoniolika. Mums abiems tai buvo pirmas kartas.“ Vėliau ji ašarodama ir liūdna pridūrė: „Tu vis tiek esi mano vaikas, aš nujaučiau nuo mažens, kad tu kitoks, tačiau vis vydavau tokią mintį šalin. Tik būk geras, labai prašau, mažiau apie tai kalbėk, saugok save, juk žinai kokia mūsų visuomenė... O aš visada tave palaikiau ir palaikysiu – tu juk mano vaikas.“ Buvo labai nejauku apie tai kalbėti su ja... Tačiau tikrai pasijaučiau geriau, kad ji apie tai žino. Jau praėjo daugiau nei metai, gal pora, ir mes nė karto daugiau nekalbėjom šia tema. Viskas kaip buvo, taip ir yra – mes esam geriausi draugai su mama, bendraujam kaip bendravę, tiesiog tos temos neliečiam.

Pabaigai...

Aš kartais juokaudamas savęs paklausiu: ar ji pamiršo tą mūsų pokalbį ar šiaip karts nuo karto klausinėja: „tai kuri čia tavo panelė? Ar supažindinsi mane su ja?“. Šiandien aš gyvenu tokį gyvenimą, kai, vis dėlto, apie mane žino tik artimiausi draugai ir mama. Turiu kam išsipasakoti savo tuos slaptus reikaliukus ir man to užtenka. Ne kartą mane sudrausmino mano draugės, viena netgi trenkė pliauską ir pasakė: „tu vaikštai per lūžinėjantį ledą! Apie tave manęs jau klausė kai kurie žmonės, bet aš tik nusijuokiau ir pasakiau, kad tu visiškai normalus. Jei reiks – aš jiems net pasakysiu, jog su tavimi permiegojau tik, prašau, būk atsargus.“ Ar tai normalu, kad draugai, artimieji, o labiausiai – tu pats, turi slėptis, galvot, ką kalbi ir gyventi dvigubą gyvenimą – spręsti kiekvienam asmeniškai. Su nepatogumais susiduri, kai su mylimu žmogumi viešoje vietoje turi elgtis kaip su draugu, t.y. jokių apsikabinimų, jokių prisilietimų, o apie bučinius viešoje vietoje nėra nė ką kalbėti. Arba tiesiog rizikuoji... labai rizikuoji. Kai pagalvoji, juk tu kitiems nieko blogo nedarai, tiesiog gyveni savo gyvenimą, myli tos pačios lyties asmenį, o heteroseksualams dėl to taip skauda, taip blogai... Skaudi ta mūsų realybė.


GayLine lankytojas.



Prieš dvejus metus GayLine lankytojai pirmą kartą pasidalino savo gyvenimo istorijomis: „Mano gyvenimo istorija“.

Šiemet GayLine vėl kviečia Jus papasakoti savo istoriją. Esame labai skirtingi ir kiekvienas mūsų atvejis – individualus. Atsiskleidėte artimiausiai draugei ar draugui ir pajutote, kad tarsi akmuo nuo krūtinės nukrito? Papasakokite, kas įkvėpė šiam žingsniui. Ilgai dvejojote, kol prisipažinote sau ir pasaulis tapo šviesesniu? O gal tėvai, sužinoję apie jūsų lytinę orientaciją, daugiau nebebendrauja? Nedrįstate niekam atsiskleisti? Pasidalinkite savo patirtimi, nuogąstavimais, rūpesčiais ir džiugesiu.


Atsiųskite savo istoriją elektroniniu paštu info@gayline.lt arba kaip tinklapio naujieną. GayLine užtikrina Jūsų konfidencialumą ir neviešins nei vardų, nei slapyvardžių. O Jūsų pasakojimą paskelbsime artimiausiu metu.





Šis straipsnis yra Visuomeninė Lietuvos
LGBT+ svetainė
https://www.gayline.lt

Šio straipsnio URL:
https://www.gayline.lt/article.php?sid=4686