2019 m. tyrimas, publikuotas „Men and Masculinities“ žurnale atskleidė, kad nors vyrai trokšta artimesnių emocinių ryšių su draugais, jie dažnai vengia juos kurti, nes bijo būti palaikyti homoseksualais. Tai reiškia, kad esama tam tikro savęs ribojimo – nes gestai, emocijų išraiška ir draugiškumas gali būti suvokti aplinkinių kiek kitaip.

Šie savęs apribojimai kenkia draugystei – ypač tose visuomenėse, kuriose požiūris į gėjus vis dar yra labai konservatyvus. Išimtys galėtų būtų stebimos kai kuriose mosulmoniškose šalyse, kur vyrų draugiški santykiai yra labai artimi ir draugiškumo raiškos būdai įvairūs.

2017 m. Joseph H. Hammer ir John S. Levant studija atskleidė, kad vyrai dažnai slepia liūdesį ar pažeidžiamumą, nes mano, jog tai prieštarauja „vyriškumo normoms“. Tokios emocijos jiems atrodo pavojingos – juk draugai gali imti šaipytis ar apkaltinti juos nesant pakankamai vyriškais.

Šie stereotipai gajūs ir Lietuvoje, kurioje ilgą laiką kartota, jog „tikri“ vyrai neverkia. Toks požiūris formuoja praktiką, kad vyrai savo išgyvenimus slepia, nesikreipia į specialistus net tuomet, kai tai yra būtina.

Kitas svarbus aspektas – vengimas kalbėti apie savo kūno kompleksus ar domėtis grožio procedūromis. Nors tai pastebima vis rečiau, tačiau 2015 m. Sofia Collignon tyrimas atskleidė – jog tai vis dar problema. To priežastis – baimė, kad aplinkiniai rūpestį savo kūnu supras kaip „moterišką“ arba „gėjišką“ elgesį.

2012 m. tyrėjai Michael Flood ir Clive Seal, straipsnyje publikuotame „Sexualities“, atskleidė, kad daug vyrų vengia kalbėti apie nesaugumo jausmus seksualiniuose santykiuose. Pripažinti, jog kažko nežinai ar bijai, reiškia rizikuoti pasirodyti „nepakankamai vyrišku“ – o tai daugeliui atrodo dar blogiau nei pačios problemos.

Toks požiūris lemia nesusikalbėjimą miegamajame, įvairias kitas problemas, pavyzdžiui negalėjimą pasiekti erekcijos. Taigi šios baimės kelia ne tik psichologines ar emocines problemas pačiam asmeniui, bet ir daro poveikį šeimos nariams.

Norint padėtį keisti – pirmiausia reikėtų pašalinti esminę problemą – baimę priklausyti LGBTQ+ bendruomenei. Kai tai nebebus problema, tuomet neliks ir daugybės fobijų, kurios veikia heteroseksualių vyrų gyvenimus.