Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros

Paulo Coelho
"Nugalėtojas lieka vienas"

Dievas visada keliauja incognito

byblija

Anonimas "Paklausk Alisos"

2018-03-30 15:17, zaliasvejas parašė:

Kaip?

2018-03-31 12:57, DrugeliuMetas parašė:

2018-03-30 15:17, zaliasvejas parašė:

Kaip?

nuostabiai, juk Gogolis

Haruki Murakami
"Kafka pakrantėje"

2018-04-01 09:04, jozhikas parašė:
Haruki Murakami
"Kafka pakrantėje"

Va, va... Laukia šioji knyga eilėje. Kaip pasirodė? Lyginant su kitomis jo knygomis...

"Įkvėpti tylą" (Paul Kalanithi)

2018-03-31 14:46, emina parašė:

Man biblija ar kaskas panasaus dave po bandimo nusizudyti dar renimacijoja. Sesute buvo tikinti. Neskaiciau. Buvo mintis ja net isniekinti ir viesai parodyti..

Melinas virselis bet pamenu ji tiksliai zinojo kur kas randasi ir per daug jai issipasakojau.

Cia tik mano nuomone. Ir labiu tikiu gamta, mokslu, zmonemis. o ne kaskokiu dievu.

O kas nori gali LRT radija isijungti be kaskiek minuciu 21:00 val ir ten pamokslu isklausyti. Nereikia net biblijos skaityti.

Paprastai nesileidžiu į dideles diskusijas su žmonėmis, kurie mano manymu toms diskusijoms nesutverti, bet šįkart negalėjau susilaikyti. (Gal ir nelabai išmintingai elgiuosi.)

Pirma, biblija nemoko, kad Žemė yra plokščia. Tomas Akvinietis buvo gerai susipažinęs su Aristotelio raštais ir nemenką dalį aristoteliškos minties Akvinietis įvedė ir į bažnyčios mokymą. Kukliai primenu, kad dar IV a. pr. Kr. Aristotelis žinojo, jog Žemė yra apvali. Dar II a. pr. Kr. buvo netgi ganėtinai tiksliai išmatuotas Žemės skersmuo. Aristotelio, Eratosteno, Ptolemėjaus darbai buvo gerai žinomi vėlyvuosiuose viduramžiuose, buvo plačiai išdiskutuoti ir išstudijuoti ir minėtų autorių raštų studijų tradicija tęsėsi iki pat Renesanso.

Aišku, yra žmonių, kurie skaito Apreiškimo knygą 20:7-8, kur rašoma:

7 Kai tik tūkstantis metų baigsis, Šėtonas bus iš kalėjimo išleistas 8 ir išeis klaidinti tautų keturiuose žemės kampuose – Gogo ir Magogo – ir suburti jų karui. Jų skaičius kaip jūros smilčių.

ir sugeba prikibti, jog „keturi žemės kampai“ reiškia, kad Biblija moko, jog Žemė plokščia. Bet... taip nėra. Net ir tuo metu „keturi žemės kampai“ reiškė idiomatinį „iš tolimų kraštų, kurie skirtingose pusėse“, t.y., šiaurės, rytų, pietų ir vakarų.

Antra, mokslu nėra tikima. Aš pats, užsiimdamas moksliniu darbu, tikrai prieštaraučiau, jei mano rezultatais kas nors imtų „tikėti“. Mokslinio darbo produkcija yra faktai, tų faktų paaiškinimai (hipotezės ir teorijos) ir tų paaiškinimų patikrinimas, kurių metu neteisingi paaiškinimai atmetami. Mokslas negamina tikėjimo – jis gamina žinojimą.

Trečia, verta susipažinti su šventraščiu ne dėl tikėjimo, o vien dėl to, kad neskambėtum kaip barbarė diskusijoje. Be krikščionybės nebūtų Vakarų civilizacijos kaip jūs dabar ją suprantate. O kadangi kitos civilizacijos net varžto pačios nemoka pasigaminti, tai dar klausimas ar be krikščionybės čia išvis būtų diskutuojama. Tad galima spjaudytis, galima rinktis tikėti, galima rinktis netikėti, bet priimti reikia rimtai ir versta bent jau paviršutiniškai susipažinti: o tai kas vis dėlto tą Vakarų civilizacijos atsiradimą įgalino? Kaip?

2018-04-04 23:52, jvd parašė:

2018-03-31 14:46, emina parašė:

Man biblija ar kaskas panasaus dave po bandimo nusizudyti dar renimacijoja. Sesute buvo tikinti. Neskaiciau. Buvo mintis ja net isniekinti ir viesai parodyti..

Melinas virselis bet pamenu ji tiksliai zinojo kur kas randasi ir per daug jai issipasakojau.

Cia tik mano nuomone. Ir labiu tikiu gamta, mokslu, zmonemis. o ne kaskokiu dievu.

O kas nori gali LRT radija isijungti be kaskiek minuciu 21:00 val ir ten pamokslu isklausyti. Nereikia net biblijos skaityti.

Paprastai nesileidžiu į dideles diskusijas su žmonėmis, kurie mano manymu toms diskusijoms nesutverti, bet šįkart negalėjau susilaikyti. (Gal ir nelabai išmintingai elgiuosi.)

Pirma, biblija nemoko, kad Žemė yra plokščia. Tomas Akvinietis buvo gerai susipažinęs su Aristotelio raštais ir nemenką dalį aristoteliškos minties Akvinietis įvedė ir į bažnyčios mokymą. Kukliai primenu, kad dar IV a. pr. Kr. Aristotelis žinojo, jog Žemė yra apvali. Dar II a. pr. Kr. buvo netgi ganėtinai tiksliai išmatuotas Žemės skersmuo. Aristotelio, Eratosteno, Ptolemėjaus darbai buvo gerai žinomi vėlyvuosiuose viduramžiuose, buvo plačiai išdiskutuoti ir išstudijuoti ir minėtų autorių raštų studijų tradicija tęsėsi iki pat Renesanso.

Aišku, yra žmonių, kurie skaito Apreiškimo knygą 20:7-8, kur rašoma:

7 Kai tik tūkstantis metų baigsis, Šėtonas bus iš kalėjimo išleistas 8 ir išeis klaidinti tautų keturiuose žemės kampuose – Gogo ir Magogo – ir suburti jų karui. Jų skaičius kaip jūros smilčių.

ir sugeba prikibti, jog „keturi žemės kampai“ reiškia, kad Biblija moko, jog Žemė plokščia. Bet... taip nėra. Net ir tuo metu „keturi žemės kampai“ reiškė idiomatinį „iš tolimų kraštų, kurie skirtingose pusėse“, t.y., šiaurės, rytų, pietų ir vakarų.

Antra, mokslu nėra tikima. Aš pats, užsiimdamas moksliniu darbu, tikrai prieštaraučiau, jei mano rezultatais kas nors imtų „tikėti“. Mokslinio darbo produkcija yra faktai, tų faktų paaiškinimai (hipotezės ir teorijos) ir tų paaiškinimų patikrinimas, kurių metu neteisingi paaiškinimai atmetami. Mokslas negamina tikėjimo – jis gamina žinojimą.

Trečia, verta susipažinti su šventraščiu ne dėl tikėjimo, o vien dėl to, kad neskambėtum kaip barbarė diskusijoje. Be krikščionybės nebūtų Vakarų civilizacijos kaip jūs dabar ją suprantate. O kadangi kitos civilizacijos net varžto pačios nemoka pasigaminti, tai dar klausimas ar be krikščionybės čia išvis būtų diskutuojama. Tad galima spjaudytis, galima rinktis tikėti, galima rinktis netikėti, bet priimti reikia rimtai ir versta bent jau paviršutiniškai susipažinti: o tai kas vis dėlto tą Vakarų civilizacijos atsiradimą įgalino? Kaip?

kaskiek čia panašiai kaip jeigu nemedžiosim miško gyvūnų tai jie užvaldys pasaulį ir negalėsim išeiti iš namų nes gatvėse visur jie vaikščios čia reali citata

Eleanor Catton "Šviesuliai".