Šiuo metu yra prisijungę 113 svečių ir 17 narių Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė
Sauna

Apklausa

Ar dalyvausite „Baltic Pride“ Vilniuje?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 537, komentarų: 7

Renginiai

Darkness @ Glamour Gay Sauna 07/19 22:00 - 07/20 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

SoHot Mambo Jambo @ SOHO 07/19 22:00 - 07/20 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked party @ Glamour Gay Sauna 07/20 22:00 - 07/21 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Secret B-Day Party @ SOHO 07/20 22:00 - 07/21 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 07/21 20:00 - 07/22 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Twink Party @ Glamour Gay Sauna 07/26 22:00 - 07/27 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Grateful for my EX @ SOHO 07/26 22:00 - 07/27 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked party @ Glamour Gay Sauna 07/27 22:00 - 07/28 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Pimp my Party Inc. @ SOHO 07/27 22:00 - 07/28 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 07/28 20:00 - 07/29 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Visi renginiai »

Reklama




Diskusijos

Moderatorius: Aivmed

Diskusijos » Bendros »At(si)skleidimas: ką daryti?

2 puslapiai 1 | 2

At(si)skleidimas: ką daryti?

Grandaksinas, 19 m.

Naujokas

Narys nuo: Bir 14, 2019

Siuntimai: 2

Vietovė: Vilnius

 Nusiųsta: 2019-06-15 11:28
Ilgą laiką mano mama apie mane nežinojo, tačiau vakar visas mano melas nuo 13-os buvo nubrauktas su viena fraze "aš nesu durna, žinau, kad tau patinka vyrai". Nebuvo ašarų, nebuvo isterijos (prie manęs bent jau). Ji ramiai man susakė, ką man toliau gyvenime daryti ir ką ji galvoja.

Anot jos, būti gėjum, lesbiete, bi ir visais kitais yra nenormalu. Gamtoje tas nepasitaiko ir yra laikoma sutrikimu. Būti gėjum, lesbiete yra klaida ir visi žmonės gyvenime padaro klaidų, svarbiausia, jas greitai taisyti. Kaip ir aklieji, kurtieji, nebylieji, taip ir mes - sutrikę. Kitas jos faktas yra, kad tai fazė. Kad reikėtų kuo greičiau man mesti tokį gyvenimą, nustoti galvoti tas nesąmones apie vyrus ir susirasti draugę. Visa tai praeina, visiem gėjam ir lesbietėm praėjo, nes pradeda reikštis fiziologiniai poreikiai labiau nei seksualiniai - norima susikurti šeimą, po savęs palikti vaikų. Didžiausias ir svarbiausias gyvenimo tikslas - turėti vaikų. Ji tai lygina su alkoholizmu ir pripratimu. Jei ilgai užsibūsiu "šitam" gyvenime, tai man pakenks ateityje, aš prie to priprasiu ir vėliau negalėsiu sukurti normalios tradicinės šeimos. Dar viena frazė, kuri mane sutrikdė, nes nesitikėjau iš jos to išgirsti: "susirask kokią kurvą ir gerai pasidulkinkit. Visos mintys praeis". Mama akcentavo, kad visų šiuolaikinių žmonių mintys, begalinis tolerantiškumas yra didžiulė klaida. Būti gėjum, lesbiete, bi ir t.t yra pataikavimas sau. "Jei turi tokių minčių, su jomis ir kentėk. Kentėk tas mintis". Mums išsiskiriant (ji važiavo atgal į Vilnių, nes buvome Kaune) ji mane apkabino ir vis kartojo, kad "viskas bus gerai, viskas susitvarkys. Aš matau, kad tu kenti ir nerandi savęs."

Aš šiuo metu jaučiu daug kontroversiškų jausmų. Iš vienos pusės, ne, nemanau, kad tai fazė ir kai tai pakeičiama. Aš nematau moteryse to, ką matau vyruose. Ir jei galėčiau tai pakeisti, mielai pakeisčiau. Nesididžiuoju kas esu, tik darau, kas man duota. Iš kitos pusės, aišku, ne šiemet ir ne dabar, bet palikti po savęs žmogų, pratęsti genus, būtų visai neblogai. Trečias dalykas yra tai, kad mano tėvai yra man autoritetas ir aš kartais pagalvoju, kad "na, taip, jie vyresni, jie turi daugiau patirties, jie turbūt teisūs ir žino, ką sako". Jie turėtų būti tie žmonės, kurie pasako, ką man daryt gyvenime ir kokius sprendimus priimti. Bet dabar pasidaro nelygi kova, kai visi mano pažįstami - homoseksualūs ir ne - tikina, man manimi yra manipuliuojama, kad aš turėčiau daryti kaip aš noriu, o ne pagal mamos užgaidas. Bet koks tada teisingas gyvenimas?

Nesitikėjau, kad taip iškrisiu iš spintos. Ir tiesą sakant nereagavau dramatiškai. Mamai pasakius "aš nesu durna, žinau, kad tau patinka vyrai", gūžtelėjau pečiais, nes supratau, kad nebėra prasmės meluoti. Likusią dieną jaučiausi kaip ne savas ir dabar esu pasimetęs, nes atrodo, kad žlugo viskas, paslapties nebėra, nebegaliu daryti, ko noriu.

Labai norėčiau išgirsti, gal Jūs esat susidūrę su panašiomis situacijomis. Pasisemčiau nešališkos nuomonės, rasčiau argumentų už ir prieš. Ačiū.

Atsirask777, 22 m.

Naujokas

Narys nuo: Gegužė 25, 2019

Siuntimai: 11

Vietovė:

 Nusiųsta: 2019-06-15 12:21
Sveikas,
Neturiu tame patirties, pats nesu pasisakęs šeimai, tačiau pilnai suprantu tą siaubą.
Tai yra neteisybė, kad gamtoje to nera, gyvūnai lygiai taip pat kaip ir mes tai atlieka ir su ta pačia lytimi. Pilna įrodymų, pilna straipsnių apie tai. Man visa tavo situacija šiektiek primena visus atvejus, kai tėvai siunčia savo vaikus, kuriuos įtaria arba žino, kad jie kitos pakraipos į atsivertimo stovyklas ir panašiai. Tai yra tavo gyvenimas ir tavo tėvai neturi teisės numatyti jo tėkmę. Palikuonių dauguma taip pat nori ir viskas yra įmanoma. Kogero nesinori išgirsti patarimo iš žmogaus, kuris pats nėra pasisakęs, bet žinau kad tai ne gyvenimas. Klausyti tėvų desperatiško būdo ,,padėti viską sutvarkyti" yra tolimesnis melas sau ir kitiems, kuriame turėsi gyventi. Pasekmės gali būti dar baisesnės. Manau kalbėtis su tėvais, kurie turi tokią nuomonę apie mus yra beprasmiška. Tam reikia laiko, gal net ir atsiribojimo kol supras. Laikykis ir tikiu, kad priimsi teisingą sprendimą!

angina, 33 m.

Entuziastė

Narys nuo: Kov 27, 2019

Siuntimai: 77

Vietovė:

 Nusiųsta: 2019-06-15 12:22
Man atsiskleisti neteko, bet tėvai yra pasisakę įvairiai, nuo "*******, ****" iki "na mes nenorėtume homoseksualaus vaiko ne dėl to, kad tai blogai, bet jam būtų sunku gyventi mūsų visuomenėje". Su laiku požiūris po truputį keičiasi (i.e. švelnėja).

Nešališkos nuomonės pasiūlyti negaliu, nes mano jausmai šiuo klausimu yra stipriai vienoje pusėje. Į galvą ateina pasakymas, kad homofobija yra vaikų skriaudimas, kuris prasideda namuose, pas savus. Noras "kaip tau atrodo geriau" nėra priežastis griauti savo vaiko gyvenimą ar negerbti jo sprendimų.

Gaila, kad praaugai savo mamą, ir kad ji nėra pasiruošusi suprasti ir priimti normalaus reiškinio. Taip pat gaila dėl to pasisakymo apie tai, kaip tau reikia "susirasti kurvą ir gerai pasidulkinti". Toks požiūris į gyvenimą ir žmonių santykius laimės neatneša.

Truputis saulės šaltam vandeny - homoseksualumas gamtoje egzistuoja (gali rinktis nuo dramblių iki vėžlių):
en.wikipedia.org/wiki/Homosexual_behavior_in_animals

MrZornax, 23 m.

Fanatikas

Narys nuo: Gru 11, 2014

Siuntimai: 281

Vietovė: Vilnius

 Nusiųsta: 2019-06-16 00:18
Nesupyk, bet tavo motina meluoja, sakydama, kad yra ne durna. Tokio propagandistinio brukalo seniai negirdėjau, ir gerai kad neteko daug girdėti, nes, asmeniškai, gyvai man lengva užčiaupti neišmanėlius, kadangi esu mokslo, o ne nuogandų žmogus. Tu neturi dėl ko bijoti, gėdytis ar kitaip prastai jaustis. Esi kas esi, ir to niekas nepakeis. Bandymai kažką pakeisti kaip tik sukeltų daugiau traumos dėl psichologinės tapatybės trikdymo. Be to, ne visi sauaugę žmonės yra tokie protingi, kaip galima pamanyti. Kuo toliau eisiu gyvenimu, tuo lengviau pamatysi, kad niekas nieko nežino, ir vadovaujasi arba faktais, jeigu skaito tinkamą literatūrą, arba nuogandom, jei tiki propagandiniu bullshit'u. Panašu, tavo mama labiau prisikiriama antriesiems, tad per daug nesisielok dėl jos.

Tu esi tu, ir tai yra tavo gyvenimas. Nesileisk kitų menkinamas

Crowley, 25 m.

Aistruolis

Narys nuo: Lap 02, 2015

Siuntimai: 163

Vietovė: Jonava

 Nusiųsta: 2019-06-16 01:59
Nelabai ką galiu patarti, apart generic patarimų. Nesu su tuo susiduręs, bet siūlau šiuo metu labiausiai siekti finansinės nepriklausomybės. Susirask bent nepilno etato darbą, kad galėtum ir mokytis ir dirbti. Kaupk tuos pinigus, kad tikram reikalui esant galėtum bent jau kokį kampelį išsinuomot.
Kitas dalykas, dėl to "nesididžiavimo, kas esi". Na, didžiuotis nereikia, jei nenori. Bet savigarbos prarasti taip pat nereikia. Esi, kas esi, ir tai tavęs blogesniu nei kiti nedaro. Vienas dalykas, kai kiti kalba brūdus, bet daug blogiau yra pačiam save žeminti. Visi mes turim kažko savo. Kai kuriem eretikam labiau patinka pepsi nei coca cola. Kiti mėgsta dėvėti nestandartinius rūbus, o tau atiteko mėgti tą pačią lytį. Nėra tai nei gerai, nei blogai. Tai tiesiog tavo orientacija. Tavo bruožas, tarp daugybės kitų bruožų.
Dar, dėl jos pasisakymo, kad svarbiausias žmogaus tikslas - vaikai, galbūt jai ir turi tiesios, bet pats asmęniškai nesakyčiau kad tai yra vienintelis ir svarbiausias tikslas. Ne vaikai įamžina tavo vardą. Bethovenas ir Nikola Tesla neturėjo vaikų, bet net po tiek laiko, mes visi juos žinom, ir sakyčiau kad jų palikimas pasauliui yra daug sverbesnis, nei kažkieno apsisnarglėję vaikigaliai.
Galiausiai, suprantu, kad tikrai ne gražiausių dalykų tau motinėlė prikalbėjo, bet visgi siūlau jos visiškai nenurašyti. Daug kada taip būna, kad tėvai iš pradžių nenori su tuo susitaikyt, prikalba bei padaro baisiausius dalykus, bando įvairiais kvailais būdais "gydyti" bet galiausiai su tuo susitaiko ir priima savo vaikus tokius, kokie jie yra. Nesakau, kad susitaikytum su tuo, ką ji pasakė, ir kad priimtum jos tokias pažiūras, bet bent jau kol kas neišbrauk jos iš savo gyvenimo ir duok jai laiko. Galbūt tai tėra jos pačios fazė.

Žodžiu, pasistenk per daug neimti to į galvą, siek finansinės nepriklausomybės, gyvenk savo gyvenimą, ir būk geriausias, koks gali būti.

Nexa, 31 m.

Fanatikė

Narys nuo: Vas 25, 2009

Siuntimai: 413

Vietovė: Klaipėda

 Nusiųsta: 2019-06-16 05:58
Na ir tėvai tau teko... Nepavydėtina situacija. Visuose tavo mamos "patarimuose" matau sovietinį mąstymą, neišprusimą ir nemeilę savo vaikui. Visų pirma gamtoje 97% gyvūnų rūšių turi savo tarpe homoseksualų ir jų paskirtis yra gana aiški - pasirūpinti našlaičiais. Tokį elgesį mačiau dokumentikoje apie šimpanzes. Gamta mėgsta įvairovę, nes tai padeda rūšims išlikti.
Aš taip pat nesu tėvams nieko sakiusi, bet pas mane lentynose pilna atitinkamos literatūros ir kabo maža vaivorykštės vėliavėlė. Kadangi mano tėvai gyvena mažame miestelyje, grįžau iš gay pride Vilniuje su vaivorykštės apyranke, tai mama tik tiek tepasakė, kad nenešiočiau jos čia. Daugiau nieko.
Ir tu neimk giliai į širdį to ką tau pasakė mama. Suprantu, kad skaudu girdėti tokius žodžius iš artimiausių žmonių. Per savo gyvenimą aš irgi prisiklausiau visko. Svarbiausia išlik savimi ir gyvenk taip, kad būtum laimingas tu, o ne kiti. Tikiu, kad laikui bėgant ir tavo tėvai supras, kad būti gėjumi nėra kažkas blogo. Sėkmės ir stiprybės tau.

Led_Zeppelin, 29 m.

Fanatikė

Narys nuo: Bal 06, 2017

Siuntimai: 255

Vietovė: Kaunas

 Nusiųsta: 2019-06-16 06:21
Labas!
Konservatyvi mama tegu lieka su savo konservais. Kai pajus pati, jog praranda savo vaiką, gailėsis ko prikalbėjus. Gal tam reikia laiko, galbūt ją turėtų paprotinti kažkas iš jos pačios aplinkos.. kas žino.. motinos juk daug sugeba padaryti dėl vaikų..
Linkiu būti atviram sau, negyveni dėl kažko, esi dėl savęs. Tikrai rasi palaikymą iš kitų žmonių.
Laikykis!

jvd, 35 m.

Meistras

Narys nuo: Spa 15, 2001

Siuntimai: 1699

Vietovė: Vilnius

 Nusiųsta: 2019-06-16 09:44
Mielas Grandaksinai, Tavo mama šneka visiškas nesąmones ir niekus.

Pirma, kaip Tau jau ir parašė, homoseksualus elgesys gamtoje egzistuoja.

Antra, turėti vaikų nėra fiziologinis poreikis. (Fiziologinis poreikis yra labai konkretus terminas, kuris nusako poreikius gyvybinėms funkcijoms palaikyti, t.y., gerti, valgyti, miegoti, tuštintis ir pan. Jokioje poreikių gradacijoje vaikų turėjimas nėra fiziologinis poreikis.)

Trečia, homoseksualumas niekaip ir jokiu būdu nekliudo kurti šeimos. Turiu pažįstamų ir bičiulių, kurie laimingai gyvena kartu, kai kurie iš jų net yra ir legaliai susituokę. Lietuvoje kol kas jų santuokos nėra pripažįstamos, bet net ir čia laikas nestovi vietoje. Prieš 15 metų niekas nebūtų pagalvojęs, kad įvyks jau 4 Pride'ai.

Aš asmeniškai manau, kad Tavo mama neabejotinai Tavimi rūpinasi ir Tave myli, bet jinai tikrai Tavimi manipuliuoja ir bando „terapinti“. Ironiška, kad „matau, kad kenti ir nerandi savęs“ yra didele dalimi Tavo paties mamos sukeltas. Sutik, jei ji būtų pasakius, kad ji Tave myli visą ir visokį, nei Tu, nei mes čia dabar paklodžių Gayline nerašinėtume.

O tiesa yra paprasta: Tavo gyvenimas yra tik Tavo ir jis Tavo tėvams nepriklauso. Visiems teisingo gyvenimo, deja, nėra. Kas Tau teisinga – turėsi atrasti pats. Tame slypi didelis pasaulio grožis ir įvairovė. Aš pats gyvenu paprasčiausiai taip, kad nebūtų gėda. Anksčiau ar vėliau kiekvienam ateis paskutinio teismo diena, ir kai jau nebus nei kur rėkti, nei kur bėgti, pats su savimi ir suvesi sąskaitą. Linkiu, kad tai nebūtų „Aš turėjau tokių minčių ir kentėjau. Kentėjau visą gyvenimą.“

-Muzika-, 31 m.

Legenda

Narys nuo: Lap 01, 2014

Siuntimai: 3117

Vietovė: Kaunas

 Nusiųsta: 2019-06-16 10:47
"..Trečias dalykas yra tai, kad mano tėvai yra man autoritetas ir aš kartais pagalvoju, kad "na, taip, jie vyresni, jie turi daugiau patirties, jie turbūt teisūs ir žino, ką sako". Jie turėtų būti tie žmonės, kurie pasako, ką man daryt gyvenime ir kokius sprendimus priimti..."

Ar tu pats girdi ką tu sakai? Klausimas kyla tarp tavo išsakytų minčių,tai pala pirma tau reikia tėvų "leidimo, patvirtinimo, pripažinimo"? Ar tu pats bijei akistatos su savimi, pripažinti sau ir pagaliau paleisti save?
Aš net neabejoju, kad kas kas, bet mes patys sau esam savo laisvės budeliais.
Nieks nežino, kaip atrodo tas teisingas gyvenimas, nes kiekvienas turi pats sau nuspręsti pagal save kas pačiam teisinga, pagal širdį, protą, sąžinę, įsitikinimus ir vertybes.
Tavo tėvai tuo labiau tau nepasakys ir nenuspręs. Jie gyvena savo tiesą pagal savo vidinį balsą. Nebijok klausyti savo vidinio balso, nebijok priimti sprendimus ir klysti ar net persigalvoti. Visas ėjimas per gyvenimą yra ėjimas į save ir supratimas kas gi iš tikrųjų tu esi.

aya48, 23 m.

Pamišusi ekspertė

Narys nuo: Lie 24, 2013

Siuntimai: 825

Vietovė: Vilnius

 Nusiųsta: 2019-06-16 14:17

2019-06-15 11:28, Grandaksinas parašė:
Ilgą laiką mano mama apie mane nežinojo, tačiau vakar visas mano melas nuo 13-os buvo nubrauktas su viena fraze "aš nesu durna, žinau, kad tau patinka vyrai". Nebuvo ašarų, nebuvo isterijos (prie manęs bent jau). Ji ramiai man susakė, ką man toliau gyvenime daryti ir ką ji galvoja.

Anot jos, būti gėjum, lesbiete, bi ir visais kitais yra nenormalu. Gamtoje tas nepasitaiko ir yra laikoma sutrikimu. Būti gėjum, lesbiete yra klaida ir visi žmonės gyvenime padaro klaidų, svarbiausia, jas greitai taisyti. Kaip ir aklieji, kurtieji, nebylieji, taip ir mes - sutrikę. Kitas jos faktas yra, kad tai fazė. Kad reikėtų kuo greičiau man mesti tokį gyvenimą, nustoti galvoti tas nesąmones apie vyrus ir susirasti draugę. Visa tai praeina, visiem gėjam ir lesbietėm praėjo, nes pradeda reikštis fiziologiniai poreikiai labiau nei seksualiniai - norima susikurti šeimą, po savęs palikti vaikų. Didžiausias ir svarbiausias gyvenimo tikslas - turėti vaikų. Ji tai lygina su alkoholizmu ir pripratimu. Jei ilgai užsibūsiu "šitam" gyvenime, tai man pakenks ateityje, aš prie to priprasiu ir vėliau negalėsiu sukurti normalios tradicinės šeimos. Dar viena frazė, kuri mane sutrikdė, nes nesitikėjau iš jos to išgirsti: "susirask kokią kurvą ir gerai pasidulkinkit. Visos mintys praeis". Mama akcentavo, kad visų šiuolaikinių žmonių mintys, begalinis tolerantiškumas yra didžiulė klaida. Būti gėjum, lesbiete, bi ir t.t yra pataikavimas sau. "Jei turi tokių minčių, su jomis ir kentėk. Kentėk tas mintis". Mums išsiskiriant (ji važiavo atgal į Vilnių, nes buvome Kaune) ji mane apkabino ir vis kartojo, kad "viskas bus gerai, viskas susitvarkys. Aš matau, kad tu kenti ir nerandi savęs."

Aš šiuo metu jaučiu daug kontroversiškų jausmų. Iš vienos pusės, ne, nemanau, kad tai fazė ir kai tai pakeičiama. Aš nematau moteryse to, ką matau vyruose. Ir jei galėčiau tai pakeisti, mielai pakeisčiau. Nesididžiuoju kas esu, tik darau, kas man duota. Iš kitos pusės, aišku, ne šiemet ir ne dabar, bet palikti po savęs žmogų, pratęsti genus, būtų visai neblogai. Trečias dalykas yra tai, kad mano tėvai yra man autoritetas ir aš kartais pagalvoju, kad "na, taip, jie vyresni, jie turi daugiau patirties, jie turbūt teisūs ir žino, ką sako". Jie turėtų būti tie žmonės, kurie pasako, ką man daryt gyvenime ir kokius sprendimus priimti. Bet dabar pasidaro nelygi kova, kai visi mano pažįstami - homoseksualūs ir ne - tikina, man manimi yra manipuliuojama, kad aš turėčiau daryti kaip aš noriu, o ne pagal mamos užgaidas. Bet koks tada teisingas gyvenimas?

Nesitikėjau, kad taip iškrisiu iš spintos. Ir tiesą sakant nereagavau dramatiškai. Mamai pasakius "aš nesu durna, žinau, kad tau patinka vyrai", gūžtelėjau pečiais, nes supratau, kad nebėra prasmės meluoti. Likusią dieną jaučiausi kaip ne savas ir dabar esu pasimetęs, nes atrodo, kad žlugo viskas, paslapties nebėra, nebegaliu daryti, ko noriu.

Labai norėčiau išgirsti, gal Jūs esat susidūrę su panašiomis situacijomis. Pasisemčiau nešališkos nuomonės, rasčiau argumentų už ir prieš. Ačiū.


Labas, Grandaksinai,

Man atrodo labai svarbu tai, kad daliniesi tuo - galvoju, kad susidūrus su situacija, kuri sukelia nemalonių jausmų, itin svarbu pasirūpinti savimi. Ir tai, kad rašai čia, kreipiesi į likimo draugus, jau yra nemaža pagalba sau pačiam susidėlioti mintis, sykiu tai palengvina išbuvimą šioje situacijoje.

Tai, kad ji šneka niekus, yra akivaizdu. Man pačiai skaityti visą tai buvo labai liūdna ir pikta. Kiti "gayliniečiai" į tai sureagavo. Tai, ką ji sako, su visa pagarba Tavo tėvams, tačiau mano matymu yra toks absurdas, kad net nematau reikalo kažkaip ten lįsti ir aiškintis - jeigu nereikšmingiems dalykams skiri daug dėmesio, tai jie pasidaro kaip tik nepagrįstai reikšmingi.

Pamenu, kad kažkada su draugais diskutavome apie LGBT ir psichoterapiją - tai pagalvojome, kad pats pirmas klausimas, kurį užduotume LGBT jaunuoliui, kuris ne per seniausiai suprato apie savo potraukį - "ar Tu tikrai žinai, kad viskas su Tavimi yra gerai?". Tą patį klausimą norėčiau užduoti ir Tau pačiam, nes iš to, ką girdžiu (pvz. "na taip, jie vyresni, jie turi daugiau patirties, jie turbūt teisūs ir žino ką sako" ): atrodo, kad visgi tikėtina, jog Tau kyla abejonių dėl to, kiek normalu yra būti homoseksualiu. Ir galvoju, kad su tuo labai sunku išbūti.

Minėjai, kad būtų naudingos mūsų patirtys - mano atveju tėvai irgi išsiaiškino iš kažkur patys, nereikėjo jiems atsiskleisti. Matėsi, jog jiems buvo nelengva priimti, bet su laiku susitaikė. Man kokius 2 metus mama įrodinėjo, kad aš bi, jai "motiniška nuojauta taip sakė" (kas man atrodo buvo tiesiog jos nenoras priimti, kad nebus vyro ). Bet dabar, 2019m. (tėvų atsivėrimas apie jų stalkinimą buvo 2014m.) jie patys kartu su manimi dalyvavo Pride, nors anksčiau irgi dievagojosi, kad "kam čia viešai demonstruotis".

Man pasisekė. Tuo dalinuosi ne tam, kad pasimaivyčiau, kokius gerus tėvus turiu (nors ir manau, kad iš principo yra kuo džiaugtis), bet siekdama parodyti, jog būna ir atvejų, kuomet, praėjus kiek laiko, tėvai žino, priima ir myli, nors kartais gali taip ir neatrodyti. Šiandienai, iš to, ką girdžiu, man neatrodo, kad galėčiau sakyti, kad Tavo atvejis su tėvais kažkoks ypatingai blogas ir neatmesčiau to, kad galbūt pavyktų su laiku jiems Tave priimti.

Ką daryti toliau? Manau, kad čia jau Tavo reikalas ir Tu žinai geriausiai. Pirmu numeriu, man atrodo, kad svarbu, jog ieškai būdų sau padėti - regis, judi tinkama linkme ir iš esmės, vienaip ar kitaip, yra pagrindo manyti, jog viskas praeis sklandžiai. Galvoju, jog būtų naudinga apsilankyti pas psichologą, jeigu to dar nedarai - atrodo, kad giliniesi į save ir savo jausmus, tad pastiprinimas čia galimai būtų labai naudingas. Jeigu toks variantas domintų, čekiraut ->
https://www.jaunimolinija.lt/lt/infobankas/ ; taip pat galim ir mudu, kaip panašaus likimo draugai, susirašyti, arba galbūt galėčiau pati parekomenduoti psichologą/psichoterapeutą pagal Tavo lūkesčius ir/ar galimybes.

Savo tekste įžvelgiu labai daug vertinimo - labai prašau priimti tai kaip mano nuoširdų ir subjektyvų matymą, o ne kaip visuotinę tiesą ir teisybę.

Apkabinu ir laikykis,
A.

homofoto, 27 m.

Internetinė trolė (agresyvi provokatorė)

Narys nuo: Bal 12, 2016

Siuntimai: 2057

Vietovė: ---------

 Nusiųsta: 2019-06-17 11:15

2019-06-16 06:21, Led_Zeppelin parašė:
Labas!
Konservatyvi mama tegu lieka su savo konservais. Kai pajus pati, jog praranda savo vaiką, gailėsis ko prikalbėjus. Gal tam reikia laiko, galbūt ją turėtų paprotinti kažkas iš jos pačios aplinkos.. kas žino.. motinos juk daug sugeba padaryti dėl vaikų..
Linkiu būti atviram sau, negyveni dėl kažko, esi dėl savęs. Tikrai rasi palaikymą iš kitų žmonių.
Laikykis!


Arba nerasi

Atsirask777, 22 m.

Naujokas

Narys nuo: Gegužė 25, 2019

Siuntimai: 11

Vietovė:

 Nusiųsta: 2019-06-17 23:17

2019-06-17 11:15, homofoto parašė:

2019-06-16 06:21, Led_Zeppelin parašė:
Labas!
Konservatyvi mama tegu lieka su savo konservais. Kai pajus pati, jog praranda savo vaiką, gailėsis ko prikalbėjus. Gal tam reikia laiko, galbūt ją turėtų paprotinti kažkas iš jos pačios aplinkos.. kas žino.. motinos juk daug sugeba padaryti dėl vaikų..
Linkiu būti atviram sau, negyveni dėl kažko, esi dėl savęs. Tikrai rasi palaikymą iš kitų žmonių.
Laikykis!


Arba nerasi

Tavo butthurt'izmas beveik pereina į trolinimą.

Uosis, 56 m.

Legenda

Narys nuo: Bal 15, 2002

Siuntimai: 4044

Vietovė: Kaunas

 Nusiųsta: 2019-06-18 00:55
Žlugo paslaptis! Kas gali būti geriau?! Mama taikstosi su situacija, kaip toji mama, kuri penkis metus leidus dukrą į baleto mokyklą ir staiga rėžia: - Aš nedurna, matau kad tau patinka boksas!
Panašiai kaip iš pievelės nuritinus akmenį - kurį laiką lieka plika duobė. Reikia laiko, reikia pagalbos ir mamai, reikia parodyti, kad dabar tu jautiesi geriau ir dar stipriau ją myli Ir marš ieškoti mamai žento, kuriuo ji galėtų didžiuotis.

Uosis, 56 m.

Legenda

Narys nuo: Bal 15, 2002

Siuntimai: 4044

Vietovė: Kaunas

 Nusiųsta: 2019-06-18 10:29
Vaikystėje mus myli tėvai, seneliai, broliai, seserys. Visa šeima. Jaunystėje patys ieškom meilės. Toks dabar metas atėjo tau, kai meilės nereikia laukti, tikėtis bet eiti surasti pačiam, nes senatvėje meilės dažnai tenka maldauti. Tada svarbu ne kažkieno požiūriai ir nuomonės, bet gyvenimo partneris, kuris visada būtų šalia.

Dovydas443, 43 m.

Naujokas

Narys nuo: Sau 14, 2015

Siuntimai: 2

Vietovė: Vilnius

 Nusiųsta: 2019-06-19 18:57

2019-06-18 10:29, Uosis parašė:
nes senatvėje meilės dažnai tenka maldauti.


Na gal ne taip viskas blogai. Koks šitų žinių šaltinis?
Eiti į puslapį: 1 | 2
Peršokti į: