Šiuo metu yra prisijungę 67 svečiai ir 5 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Biseksualų diena
Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė
patyčių prevencija

Apklausa

Kaip vertinate G. Nausėdos pasisakymus LGBTQ+ temomis?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 59, komentarų: 0

Renginiai

Biseksualų diena 09/23 - 09/23

UNderwear party @ Glamour gay sauna 09/24 22:00 - 09/25 07:00, Glamour gay sauna, Vilnius

GayNaked party @ Glamour gay sauna 09/25 22:00 - 09/26 07:00, Glamour gay sauna, Vilnius

Weekend Horoscopes: Libra @ SOHO 09/25 22:00 - 09/26 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Visi renginiai »

Reklama



Atsiuntė Oxious, penktadienį, 2021.02.05 19:30. Perskaityta 841 kartas

Bokso pasaulyje Diego Garijo yra žinomas kaip įnirtingas kovotojas „Dos Pistolas“. Tačiau jis turi ir antrąjį savo veidą – kartais persirengęs moterimi jis virsta žaviąja Lola.

Diego Garijo // Nuotr. iš „Instagram“Diego Garijo // Nuotr. iš „Instagram“

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tarp mišriųjų kovos menų (angl. mixed martial arts, MMA), bokso plikais kumščiais ir transvestitų „karalienių“ pasaulių mažai kas bendra. Tačiau Diego Garijo – nuotaikingo 41 metų vyro, kurio kūną dengia kalėjimo stiliaus tatuiruotės, kuris save laiko ir kovotoju, ir menininku, ir apskritai visapusišku artistu – gyvenime šios meno formos susilieja.

Guanajuato mieste, Meksikoje, gimęs D.Garijo vaikystėje buvo nelegaliai atgabentas į JAV. Jaunystėje atlikęs keletą laisvės atėmimo bausmių, D.Garijo savo profesionalaus MMA kovotojo karjerą pradėjo 2006 metais. Jis ringe iškovojo septynias pergales, kol atšokusi akies tinklainė neprivertė jo padaryti pertraukos.

Tačiau net ir dalinis regėjimo praradimas nenuslopino jo kovinio ryžto. 2018-aisiais D.Garijo grįžo į kovinį sportą, į dar kruvinesnę jo šaką: boksą plikomis rankomis, kur jis po vieną kartą laimėjo ir pralaimėjo varžybas. Ringe D.Garijo yra žinomas kaip įnirtingas „Dos Pistolas“ („Du pistoletai“), tačiau San Diego miesto „drag“ bendruomenė jį pažįsta kaip Lolą Pistolą.

Vyriškis jau daugiau nei metus rengia pasirodymus prisistatydamas šiuo sceniniu vardu ir laiko tokią veiklą natūraliu savo kūrybinio gyvenimo žingsniu. Jo akimis, „drag“ ir MMA kovos neprieštarauja viena kitai. Tiesą sakant, jis mano, kad jie puikia dera. Štai ką apie savo veiklą D.Garijo papasakojo vice.com žurnalistui.

– Sveikas, Diego. Sakyk, kada skauda labiau – kai tau smogia į veidą, ar kai tenka vašku depiliuotis kojas?

– Depiliacija vašku – labai skausminga, bet žinote, kas blogiau? Nusilaužti akrilo nagą. Tai – košmaras. Kalbant apie smūgius į veidą, jie man netrukdo.

– Tau atrodo normalu gauti kumščiu į veidą?

– Taip, aš galiu ištverti smūgius. Nesu labai techniškas kovotojas, bet kovoje tikrai atiduodu visą save. Aš tiesiog sukandu dantis ir nepasiduodu, nesvarbu, kaip dažnai pavyksta kliudyti priešininką. Dėl to dažnai ir įveikiu kovotojus, kurie kaunasi geriau už mane.

View this post on Instagram

A post shared by diego garijo (@diegogarijo)



– Kodėl pradėjai boksuotis plikomis rankomis?

– Iš profesionalaus kovos sporto pasitraukiau 2012-aisiais, kai man atšoko akies tinklainė. Gydytojams pavyko išgelbėti man akį, tačiau ja nebematau taip gerai kaip anksčiau. Buvau perspėtas, kad tas pats gali atsitikti ir su kita akimi. Bet aš tiesiog nebuvau pasirengęs mesti kovinio sporto. Taigi pradėjau boksuotis plikomis rankomis. Norėjau išbandyti boksą be pirštinių. Norėjau iš tikrųjų jausti. Man tiesiog patinka kovoti. Tikriausiai dėl to net rizikuočiau apakti.

– Kaip atsidūrei „drag“ pasaulyje?

– Yra viena nuotrauka, kur man – šešeri metukai, o aš apsivilkęs mamos liemenėlę ir kelnaites. Ji mane augino viena, ir aš turėjau porą homoseksualių pusbrolių, todėl nebuvau veikiamas daugelio tradicinių vyriškų stereotipų. Gal todėl galiu būti labai moteriškas. Manau, kad žmonėms įdomu, ar aš gėjus, bet jie nesupranta, kad moteriškumas ir seksualinė orientacija yra du visiškai skirtingi dalykai.

– Bet kas privertė iš tikrųjų paskatino tave taip aistringai susidomėti „drag“ kultūra?

– Prieš kelerius metus lankiau emocinio intelekto kursus. Mums buvo pasakyta, kad turime palikti savo komforto zoną. Man labai patinka kalbėti daugybės žmonių akivaizdoje ir būti dėmesio centre, tačiau kai galvoje sukirbėjo mintis „persirengti moterimi“, tiesiog supratau: po velnių, štai, kur iššūkis!

View this post on Instagram

A post shared by diego garijo (@diegogarijo)



– Kokią energiją atsineši į savo pasirodymus?

– Prieš savo pirmąjį „drag“ šou jaučiausi lygiai taip pat, kaip prieš kovą. Pirmosiomis MMA dienomis prieš kovas sėdėdavau tame pačiame persirengimo kambaryje kaip ir mano varžovas. Mes sėdėdavome žiūrėdami į vienas kitą ir klausdavome savęs: „Ar galiu jį įveikti?“

Tas pats buvo ir mano pirmosiose „drag“ varžybose. Mažas kambarėlis, aštuoni suaugusieji, visi mintyse vienas kitą „matuoja“. Vis dėlto nesinervinau. Turiu stiprius nervus. O gal aš tiesiog per kvailas, kad bijočiau.

– Ar „drag“ bendruomenė jus iškart priėmė?

– Sulaukiau daug palaikymo iš „drag“ bendruomenės narių, taip pat iš trans ir gėjų bendruomenių atstovų, bet taip pat ir iš didelių „kietų“ kovotojų. Galbūt ir jie slepia savyje kažkokį elementą, kurį norėtų labiau išreikšti?

– Ar įžvelgi panašumų tarp profesionalaus užsiiminėjimo kovos menais ir „drag“?

– Kovos menai atskleidžia, koks gražus tampa žmogus, įveikęs didžiulį pasipriešinimą. „Drag“ – tai nuodingo vyriškumo įveikimas. Transseksualai, ypač spalvotieji, yra vieni labiausiai engiamų žmonių, o jų savižudybių rodikliai yra didžiausi. Juos reikėtų remti, o ne stumti į visuomenės paribius.

– Iš kur kyla tas tavo kraštutinumų troškulys?

– Vaikystėje buvau įsitikinęs, kad netrukus ateis pasaulio pabaiga. Kai man buvo maždaug šešeri, o mes vis dar gyvenome Meksikoje, mums į duris paskambino misionierius. Aš neatidariau, bet pro uždarytas duris jis man pasakė, kad mes „gyvename pabaigos laikais“. Tie žodžiai man įstrigo. Jei naujienose būdavo pranešama apie kokią nors stichinę nelaimę, buvau įsitikinęs, kad tai – pasaulio pabaigos ženklas. Galbūt todėl esu toks impulsyvus žmogus.

– Taigi tavo pasirinkimas medžioti aštrius pojūčius nėra sąmoningas?

– Daugelis dalykų, kuriuos darau, yra susiję su vaikystėje patirtomis patyčiomis. Dėl jų jaučiausi menkas, tarsi pašalinis. Man visada buvo visko gėda. Gal todėl aš susikūriau tokią asmenybę, kurios man negėda.

Vaikystėje buvau taip žeminamas, kad prisiekiau sau, kad niekada daugiau neleisiu tam pasikartoti. Štai kodėl kovodamas žengiu žingsnį pirmyn tada, kai kiti žengtų žingsnį atgal... Bet aš visą laiką nešiojuosi savo vaikystės traumą. Kovoju su ja kiekvieną dieną.

– Tačiau, atrodo, radai savo problemų sprendimą?

– Taip. Menas ir kova. Kai pasitaiko bloga diena, einu į treniruotes „pasisparinguoti“. Ne todėl, kad norėčiau kam nors suduoti, o todėl, kad pats visai noriu gauti keletą smūgių. Tada pasijuntu geriau. Kovojant visos kitos problemos tampa beprasmės – viskas sukasi tik apie tai, kaip ištverti kovą.

Daugiau 15min.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis