Šiuo metu yra prisijungę 182 svečiai ir 19 narių Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė
COX

Apklausa

Kokie festivalio „Kreivės“ renginiai jums patinka labiausiai?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 138, komentarų: 0

Reklama


Renginiai

Like Friday Party Booster @ SOHO 08/24 22:00 - 08/25 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Twink Party @ Glamour Gay Sauna 08/24 22:00 - 08/25 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Pink Passion Dance Night @ SOHO 08/25 22:00 - 08/26 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked party @ Glamour Gay Sauna 08/25 22:00 - 08/26 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 08/26 20:00 - 08/27 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Last Ocean Blue Friday @ SOHO 08/31 22:00 - 09/01 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Kreivės 2018 09/12 00:00 - 09/16 23:00, Vilniaus erdvės, Vilnius

Visi renginiai »

Atsiuntė Oxious, antradienį, 2018.02.13 10:00. Perskaityta 563 kartus

Interviu su fotografe Neringa Rekašiūte žurnale „370“ buvo publikuotas seniai, 2012-aisiais. Tada ji kalbėjo apie prigimtinį moterų seksualumą, kurį siekia perteikti savo nuotraukose. Šiandien mūsų pokalbio horizonte – neseniai aplankytas Iranas ir jo marga lyg persiškas kilimas visuomenė.

MečetėMečetė

Už 30 dienų kelionės, besidriekiančios nuo sostinės Teherano iki už 1000 km esančio piečiausio šalies taško, slepiasi naujas fotografijų pasakojimas apie jaunąją iraniečių kartą, kuri gyvena miestuose, studijuoja universitetuose, protestuoja ir svajoja išvykti iš šalies. Dar neišblukus kelionės įspūdžiams, Neringa prasitaria, kad pavasarį ketina į šią šalį sugrįžti dar kartą.

– Neringa, papasakok, kodėl išvykai į Iraną?

– Šios kelionės tikslas nukelia prieš penkerius metus į Londoną, kur visai atsitiktinai lankiausi Viktorijos ir Alberto muziejaus fotografijų parodoje „Šviesa iš Artimųjų Rytų“. Ten pamačiau daugybę Irano fotografijų darbų. Tuo metu jau pati studijavau fotografiją. Į jų darbus žiūrėjau išsižiojusi – jie buvo politiški, be galo drąsūs ir kvestionuojantys įsigalėjusią tvarką, religiją, moterų padėtį visuomenėje. Tuo metu galvojau, kad kurdamos tokį meną jos tikrai negali gyventi Irane. Pasidomėjusi sužinojau, kad vis dėlto tos moterys gyvena ir dirba Irane. Tuomet tapo aišku, kiek daug stereotipų turėjau susidariusi apie šią šalį. Irano netapatinau su politiškai aktyviomis moterimis. Tai puikus pavyzdys, kaip mus veikia stereotipas apie bebalses, užspeistas ir aklinai apsidangsčiusias musulmones moteris, kurias reikia išvaduoti. Tokį neoliberalistinį vaizdinį kuria Vakarų žiniasklaida, dažnai ir vakariečiai menininkai bei žmogaus teisių aktyvistai. Pamačiusi šiuos darbus, pradėjau domėtis Iranu, jo menu, ypač fotografija, ir manyje sugriuvo daug stereotipų. Taigi noras ten nuvažiuoti atsirado tada, tačiau išsiruošti į kelionę užtruko penkerius metus.

Iškeliavau į kuprinę įsidėjusi kelis drabužius, vidutinio formato juostinę kamerą ir daugybę juostelių. Plano neturėjau, bet pasitikėjau intuicija ir visata. Jei per penkerius metus nenumalšo mano troškimas patirti Iraną, vadinasi, kažkas ten manęs laukė. Taip ir nutiko. Jau pirmą dieną Irane patekau į Teherano lesbiečių, gėjų, biseksualų ir taranseksualų (LGBT) bendruomenę – kalbėjausi su jaunomis merginomis, jas fotografavau. Natūraliai išsikristalizavo pirminis projekto vaizdinys – per šiuolaikinių moterų portretus ir istorijas mėginti papasakoti, kaip keičiasi Iranas kaip valstybė, kokią transformaciją jis išgyvena.

– Paminėjai LGBT bendruomenę. Gal papasakotum, kokia ji? Kokia apskritai homoseksualių žmonių padėtis?

– Socialiniu požiūriu situacija yra įdomi, kiek panaši į Lietuvos: gali būti homoseksualus tol, kol nesirodai, kol viešai neskelbi savo idėjų. Tokiu atveju niekas nekreipia į tave dėmesio. Ajatola Chomeinis (Irano aukščiausiasis lyderis – aut. past.) ir religiniai vadovai mulos mano, kad žmonės turi būti aiškios lyties – arba vyras, arba moteris. Todėl Irane yra įteisinta ir valstybės finansuojama lyties keitimo operacija. Anot jų, jei du vyrai nori būti kartu, vieną tiesiog reikia paversti moterimi. Būna situacijų, kai du įsimylėję vyrai nori būti kartu, todėl vienas iš jų pasidaro lyties keitimo operaciją. Tačiau kas nutinka, jei meilė baigiasi? Vienas iš jų lieka įgavęs visiškai nepritinkančią tapatybę. Tai dar viena problema, kuri mane domina fotografiškai.

Daugiau Kauno diena.lt.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis

UTF16

2018-02-13 10:58:13

gali būti homoseksualus tol, kol nesirodai, kol viešai neskelbi savo idėjų. Tokiu atveju niekas nekreipia į tave dėmesio.

Ir kaip praktiškai pasireiškia tas „dėmesio nekreipimas“?

Anot jų, jei du vyrai nori būti kartu, vieną tiesiog reikia paversti moterimi. Arba tiesiog paimti ir užmušti, bet tai turbūt nelabai dera prie romantizuoto šitos šalies aprašymo.

Uosis

2018-02-13 12:40:30

"Vienas iš jų lieka įgavęs visiškai nepritinkančią tapatybę. Tai dar viena problema, kuri mane domina fotografiškai."


Kaip karnavalas ar liginonės priimamasis?

Džerodas

2018-02-13 19:16:30

Buvau Irane, man labiausiai patikop jų balistinės raketos. :)