Šiuo metu yra prisijungę 70 svečių ir 8 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Tarptautinė diena prieš homofobiją
Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė
COX

Apklausa

Ar Jus tenkina pasiūlytos pataisos dėl partnerystės įteisinimo?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 78, komentarų: 0

Renginiai

Visi renginiai »

Reklama



Atsiuntė Martynas, ketvirtadienį, 2021.04.15 09:00. Perskaityta 211 kartų

Stambulo konvencija nesiekiama įteisinti trečiosios lyties, tiesiog nemaža dalis visuomenės mano, kad, ratifikavus dokumentą, bus sunaikintos tam tikros elgesio tradicijos, bet reikia pasakyti atvirai – tos tradicijos yra pagrįstos moterų menkinimu, išskirtiniame interviu LRT.lt teigia Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas.

Ne reiškia neNe reiškia ne

– Tvirtinate, kad diskusijose dėl Stambulo konvencijos trūksta dalykiškumo. Kodėl, Jūsų manymu, šios diskusijos yra tokios aršios? Galbūt ne visi žmonės supranta, kas yra toje konvencijoje? O galbūt joje yra nuostatų, dėl kurių reikia dar platesnių diskusijų?

– Manyčiau, kad tai yra pasaulėžiūros klausimas, susijęs su gana gajais stereotipais. Stambulo konvencija yra nukreipta kovoti su visuomenėje istoriškai įsitvirtinusiais stereotipais apie tai, kad vyrai yra viršesni, pranašesni už moteris. Aš tikrai manau, kad mūsų visuomenėje tokia samprata yra dar gana gaji ir ji atsiskleidžia, atrodytų, kartais per nekaltus dalykus.

Tai atsiskleidžia, nagrinėjant moterų karjeros klausimus. Žymiai daugiau dėmesio skiriama svarstymams, kaip moteris tai galės atlikti, suderinti su šeiminėmis pareigomis, koks yra jos asmeninis gyvenimas, su kuo ji draugauja ar nedraugauja. Kalbant apie vyrų karjerą, tokių klausimų keliama žymiai mažiau. Toks stereotipinis mąstymas yra ir viena iš smurto prieš moteris artimoje aplinkoje priežasčių.

Taigi aš manau, kad dar yra gana nemaža dalis mūsų visuomenės, kuri šiais stereotipais vadovaujasi. Galiu pasakyti, kad net čia, dirbdamas KT, turėčiau sau priekaištų, kad ne visada tam užkirsdavau kelią, buvo įvairaus stereotipinio elgesio pavyzdžių, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip seksualinį priekabiavimą. Jeigu ne buvusio Seimo nario Kęstučio Pūko byla, tai būčiau šiek tiek kitaip žiūrėjęs į šias situacijas. Bylos irgi keičia gyvenimą.

Kalbant apie Stambulo konvenciją, tai, manau, yra, ko gero, nemaža visuomenės dalis, kuri mano, kad, ratifikavus dokumentą, bus sunaikintos tam tikros elgesio tradicijos, bet reikia pasakyti atvirai – tos tradicijos yra pagrįstos moterų menkinimu, žiūrėjimu į jas kaip į antrarūšes, mėginimu primesti joms tokį elgesį, kurio jos nepageidauja. Manau, čia yra pagrindinė priežastis, kodėl iš tiesų kyla įtampa dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, nors vengiame tai pripažinti.

– Bet pastaruoju metu didžiausias aistras kėlė „socialinės lyties“ sąvoka Stambulo konvencijoje...

– Nėra ten jokios trečiosios lyties, nenorima tokios įvesti. Tai yra socialiniai vaidmenys arba visuomenės lūkesčiai, kurie siejami su biologine lytimi. Tai yra iš praeities atėję stereotipai, kad moterys yra menkesnės vertės negu vyrai. Čia ir yra ta pagrindinė priežastis, nes konvencija įpareigoja iš esmės keisti požiūrį į lyčių lygybę ir netapatinti jų su stereotipiniais socialiniais vaidmenimis. Tai yra socialinės lyties esmė.

Seniai, kokiais 1993 metais, kai mums dėstė baudžiamąją teisę, per paskaitas mums buvo sakoma: „Žmonos išžaginti neįmanoma, nes tai yra žmonos pareiga.“ Tai Stambulo konvencija būtent įpareigoja kovoti su tokiais stereotipais.

Aš jau nekalbu apie tokį reiškinį, kaip seksualinis priekabiavimas. Tikrai prieš porą dešimtmečių jis buvo labiau paplitęs, bet ir dabar tokių situacijų pasitaiko.

Ar situacija, kalbant apie KT ir Katalikų bažnyčios santykį, kritišką bažnyčios požiūrį į KT priimamus nutarimus, pasikeitė?

– Tai, ką pasakiau tada, visiškai galioja ir dabar. Konstitucija, KT jurisprudencija iki šiol nepasikeitė. Tiesiog KT ir bažnyčia atlieka skirtingus vaidmenis visuomenėje. Galiu suprasti bažnyčią, kuri vadovaujasi savo nuostatomis, kanonų teisės nuostatomis, bet Lietuva yra pasaulietinė valstybė, bažnyčia yra tik vienas iš subjektų, išreiškiančių savo nuomonę, o Konstituciją oficialiai aiškina tik KT. KT aiškina Konstituciją nepriklausomai ne tik nuo politikų, įtakingų teisininkų, bet ir nuo bažnyčios.

Santuoka yra akivaizdžiai vyro ir moters sąjunga, tai Konstitucijoje aiškiai parašyta. O šeima iš tiesų yra neutrali lyties požiūriu, nes šeima yra sudaroma ne vien tik santuokos pagrindu. Tai gali būti ir partnerystės institutas, o jis gali būti labai įvairus. Konstitucija gina visas šeimas, nepriklausomai nuo to, ar jas sudaro skirtingos, ar tos pačios lyties asmenys. Galų gale – Konstitucija gina ir tokias šeimas, kurias sudaro, tarkime, vienas iš tėvų, gyvenantis su vaiku ar keliais vaikais, arba šeimas, kurias sudaro seneliai ir anūkai.

Šeimos samprata nėra tiek siaura, kad būtų tapatinama su santuokos samprata. Juk gali būti tokių šeimų, kurios grindžiamos visiškai kitokiu principu, tarkime, įtėvis gali gyventi su įvaikiu. Tai nėra pagrindo jų nevadinti šeima, jie irgi yra ginami. Aišku, valstybės paramos šeimai dydžiai, formos yra diferencijuojami, tarkime, pagal tai, ar šeimoje auginami vaikai, ar ne, kokio amžiaus vaikai yra auginami.

– Partnerystės instituto oponentai įsitikinę, kad partnerystės įteisinimas kelia pavojų šeimai. Matote tokių grėsmių?

– Nediskriminavimas yra taikomas visoms šeimoms. Tikrai nėra skirtumo, ar šeima yra grindžiama santuoka, ar partneryste, ar kokiu nors kitu teisiniu pagrindu. Jeigu mes laikomės universalios žmogaus teisių sampratos, pagal kurią yra privalu gerbti kiekvieno žmogaus orumą, kiekvieno žmogaus privatų gyvenimą, tai tada valstybė tikrai neturėtų nurodinėti, kokiu pagrindu šeimos turėtų būti kuriamos, ir jas kaip nors diskriminuoti.

Aš jau nekalbu apie tai, kad jei mes esame Europos valstybė, tai Europoje tas nediskriminavimo principas yra suprantamas taip, kad valstybė privalo ginti visų asmenų orumą, visų asmenų privatų ir šeimos gyvenimą, nepaisydama to, ar tai yra, pavyzdžiui, tos pačios lyties, ar skirtingų lyčių asmenų šeimos.

Nenorėčiau spėlioti, nežinau, kokie politiniai sprendimai yra rengiami. Bet mes žinome, kad Civiliniame kodekse partnerystės institutas yra, ir turbūt čia reikia ieškoti sprendimų. Jau nekalbu apie tai, kad tas partnerystės institutas taip ir neįsigaliojo dėl to, kad Seimas nepriėmė atitinkamo įstatymo. Manau, kad nėra normalu, kad partnerystės institutas daugiau kaip 20 metų yra neįsigaliojęs.

Daugiau LRT.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis