Šiuo metu yra prisijungę 119 svečių ir 30 narių Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė
LGBT paramos gruopė

Apklausa

Esate kairiarankis (-ė) ar dešiniarankis (-ė)?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 1539, komentarų: 8

Reklama




Renginiai

Ce-le-bra-tion Come on! @ SOHO 07/22 22:00 - 07/23 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Tebūnie Tamsa @ Glamour Gay Sauna 07/22 22:00 - 07/23 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 07/23 20:00 - 07/24 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Snap Date City Life @ SOHO 07/28 22:00 - 07/29 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

SoHot Endless Paradise @ SOHO 07/29 22:00 - 07/30 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked Party @ Glamour Gay Sauna 07/29 22:00 - 07/30 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Are you ready to party? @ SOHO 08/04 22:00 - 08/05 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

I got Funk You got Soul @ SOHO 08/18 22:00 - 08/19 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Visi renginiai »

Atsiuntė Oxious, trečiadienį, 2017.05.17 09:00. Perskaityta 585 kartus

Diskriminacija, nelygybė, žmogaus teisių ribojimas ne tik apsunkina labiau pažeidžiamų grupių gyvenimą, bet ir skurdina valstybę. Suvokęs, kad diskriminacija kiekvienam, net ir jam pačiam, „kerta per kišenę“, žmogus tampa tolerantiškesnis ir ne toks abejingas aplinkai. Būtent dėl to, norint pažadinti visuomenės socialinę atsakomybę, toleranciją imta vertinti pinigine išraiška – taip atsirado tolerancijos ekonomika.

Rimvydas BaltaduonisRimvydas Baltaduonis

Rimvydas Baltaduonis, Getisbergo koledžo Pensilvanijoje asocijuotas profesorius, JAV lietuvių bendruomenės Kontrolės komisijos pirmininkas, „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kaip socialiai neatsakingas šalies ir atskirų įmonių požiūris neigiamai veikia šalies ekonomiką ir stabdo užsienio investicijas.

– Diskriminacijos problema daugiau nagrinėjama per atskirų grupių, o ne visos valstybės patiriamą žalą. Kaip iš esmės abstraktūs lygiateisiškumo, tolerancijos principai įvertinami skaičiais? Koks jų santykis su visos šalies ekonomika?

– Iš tiesų nelengva apskaičiuoti, kokią įtaką ekonomikai daro politika, skatinanti netoleranciją ar diskriminaciją, tačiau tam atliekamos įvairios studijos. Mikroekonomikos srities studijos daugiau koncentruojasi į tam tikrų ekonomikos veikėjų elgseną – jos tiria, kaip diskriminacija paveikia žmones darbo rinkoje. Studijų metu, pavyzdžiui, atliekami eksperimentai, kaip kinta kandidatų galimybės būti pakviestiems į darbo pokalbį, kai savo gyvenimo aprašymuose jie pamini kokį nors ryšį su homoseksualumu arba aktyvia veikla organizacijose, ginančiose LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų – aut.) teises. Išsiuntus lygiai tokius pat gyvenimo aprašymus su užuominomis į homoseksualumą ir be jų, matyti, kad, deja, Vakarų Europoje diskriminacijos apraiškų yra. Pavyzdžiui, Graikijoje tokia studija atskleidė, kad tikimybė būti pakviestam į darbo pokalbį homoseksualiems asmenims yra 26 proc. mažesnė.

Nemažai tyrimų yra atlikta analizuojant diskriminaciją, susijusią su darbo užmokesčiu. Neseniai Marieka Klawitter atliko metaanalizę, kuri apibendrino tyrimus apie lytinės orientacijos įtaką darbo užmokesčiui JAV. Homoseksualūs vyrai vidutiniškai uždirba 10–15 proc. mažiau už heteroseksualius, o homoseksualių ir heteroseksualių moterų atlyginimai nesiskiria. Panašus tyrimas Europoje pateikė išvadą, kad homoseksualūs vyrai Prancūzijoje gauna 5–7 proc. mažesnį uždarbį. Beje, didesnę diskriminaciją patiria labiau kvalifikuoti bei vyresnio amžiaus homoseksualūs darbuotojai.

Kitos studijos nagrinėja makroekonominius rodiklius ir bando juos sieti su tam tikromis šalyse įtvirtintomis žmogaus teisėmis. Pavyzdžiui, Los Andželo Kalifornijos universiteto (UCLA) Williams institutas atliko studiją, kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis koreliuoja su žmogaus teisių įtvirtinimu šalyje. Studija apėmė nemažai šalių, tarp jų – ir Lietuvą, ir išskyrė aštuonias teises, kaip antai: tolerancija darbo rinkoje, teisė sudaryti vienalytes santuokas ir tokioms šeimoms įsivaikinti vaikus bei pan. Studijoje pabrėžiama, kad kiekvienos šių teisių įtvirtinimas užtikrina vidutiniškai po 300 JAV dolerių BVP, tenkančio vienam gyventojui per metus. Iš šių teisių keturios Lietuvoje dar nėra įtvirtintos, vadinasi, per metus netenkama apie 1200 dolerių šalies BVP, tenkančio vienam gyventojui, taigi per metus šis praradimas visai Lietuvai siekia apie 3 mlrd. eurų.

Daugiau LŽinios.lt.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis